Tokį intriguojantį klausimą turėjo išspręsti Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos (VPŽA) nariai, nutarę pakeliauti po ypatingai unikalų Molėtų krašto kampelį Kulionis. Ten ir Vilniaus universiteto akademinė observatorija, ir Etnokosmologijos muziejus, ir dangaus kūnų regykla – stebykla.
Šios išvykos sumanytojas Remigijus Samuilevičius, kartu su VPŽA kelionių organizatore Rita Karpauskienė įžvelgė, kad sostinės brandaus amžiaus žmonėms turėtų praversti universalios žinios, kurios padėtų pasigilinti ir suprasti mus supantį pasaulį: aplinką su jos gamta ir dangaus skliautu, ištekliais, mokslo pasiekimais. Tad VPŽA projektas „Tvari vyresnio amžiaus žmonių bendruomenė – stipri visuomenės dalis“ su tokiomis konkrečiomis veiklomis, kaip „Skatinantys emocinį atsparumą ir fizinį aktyvumą“ edukaciniai užsiėmimai miške – „Miško maudynės“ bei „Sveikos mitybos užsiėmimai“ paskatino daugumą keliavusių perkrauti savo rutininius kasdienius poelgius ir imtis modernesnių, garantuojančių kokybiškesnį ir įspūdingesnį gyvenimą.
Nors iškylautojus žnaibė atšiauraus vėjo gūsiai, intensyvi programa su vaidila Jonu Vaiškūnu buvo stebėtinai gyvai išklausyta, nes lektorius akcentavo prigimtinių galių pažinimą tautos raidoje, GYVO ŽALIO filosofijos svarbą žmogaus būsenose.
Miško terapija sengirėje vedusi Austė Gruodė vėlgi pabudino keliauninkų smalsumą: įtikino visus 40 keliauninkų, kokios ramybės ir palaimos galima dykai gauti iš augmenijos, jos garsų, kvapų, tekstūrų.
Na, o didžioji atrakcija toje dienoje vyko Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, kurio gidas Eugenijus Žukauskas pažinimui susitelkusius žmones pakvietė į įspūdingą kelionę: per požeminė muziejaus galeriją, tarsi mitologiniu medžiu buvo kylama aukštyn, net į 32 metrų aukštį. Čia per penkių salių erdves pamatyti žmonijos ryšiai su kosminiu pasauliu: senaisiais etniniais ryšiais, pasaulio matavimais, kalendoriais, astronomijos, kosmonautikos, nežemiškos gyvybės paieška, civilizacijos ateities perspektyvomis ir galimybėmis.
Svarbu pabrėžti, kad visa tai iliustravo moderni ekspozicija ir interjeras, filmai apie visatos dydžius ir astronautus. Liftu pakilę į apžvalgos aikštelę visi aikčiojo nuo įstabaus vaizdo: dešimtys ežerų, Labanoro girios panorama, muziejaus gėlynai, pagoniškas akmenų ratas.
Atokvėpio pietūs, kuriuos paruošė kulinarijos žinovė Irena Juozaitienė vėlgi žavėjo susirinkusius į jos patarimais apie pavasarines salotas, užkandžius, kurių galima prisirankioti iš pamiškių, pievų, medžių, net kai kurių gėlių – kas koncentruojasi lapuose, žieduose, žolėje, spygliuose.
Ekskursijos kulminacija buvo mokslininko Povilo Narbuto intriguojantys, o kartu ir edukuojantys klausimai auditorijai apie šešių amžių (nuo 1445 m) Lietuvos įsirašymą į pasaulio astronomijos istoriją. Iš jo ir sužinota ne tik apie LDK mokslininkų kontaktus su Koperniku, asteroidus „Plungė“ ir „Sviderskienė“, bet ir dar galaktikoje egzistuojančius 88 žvaigždynus, lietuvius kosmonautus R.Stankevičių ir A.Jelisejevą, kuris pasirodo, kaip tremtinio vaikas, į kosmosą galėjo skristi tik pasikeitęs savo lietuvišką pavardę į žmonos.
Ekskursijos finale – atsakymas: kosminė atmosfera prasideda už 100 kilometrų nuo žemės paviršiaus. Tad: kas tolau ar visatos gelmės ar užtenka tai suvokti pabuvojus Molėtuose?
