Dezinformacijos apibrėžimas
Dezinformacija – tai tyčia skleidžiamas melas.
Ją kažkas sugalvoja ir platina informaciją norėdamas apgauti (pvz., išvilioti pinigus, sukiršinti žmones ar paveikti nuomonę). Ji gali būti straipsniuose, socialiniuose tinkluose, žinutėse ar vaizdo įrašuose.
Plačiausiai taikoma (Europos Sąjungoje) dezinformacijos samprata: tai patikrinamai klaidinga ar klaidinanti informacija, kuri kuriama ir platinama siekiant apgauti (ar gauti politinės/finansinės naudos) ir gali daryti žalos visuomenei (demokratijai, sveikatai, saugumui). Nuo tiesiog klaidingos informacijos, dezinformacija skiriasi tuo, kad klaidinga Informacija kuriama ir platinama tyčia.
Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas (VIĮ) apibrėžia:
„Dezinformacija – tyčia viešai paskleista melaginga informacija.“ Ši sąvoka įtvirtinta VIĮ 2 str. (sąvokų dalyje), o dezinformacijos skleidimas viešosiose informavimo priemonėse (spaudoje, radijuje, TV ir t.t.) yra draudžiamas. Praktikoje šią sąvoką taiko Lietuvos radijo ir televizijos komisija bei kitos institucijos, skirdamos baudas už dezinformacijos skleidimą.
Lietuvoje kova su dezinformacija nėra vien „komunikacijos“ uždavinys – tai nacionalinio saugumo funkcija, kuriai taikomi įstatymai, žvalgybinių vertinimų ciklas ir tarpžinybinis reagavimas. Praktinis atsparumas prasideda nuo kasdienės higienos: tikrinti šaltinius, ieškoti patvirtinimų, atpažinti emocinį spaudimą ir netapti nevalingu dezinformacijos platintoju.
Kova su dezinformacija – valstybės atsparumo klausimas. Dezinformacija mažina pasitikėjimą institucijomis, skaldo visuomenę, trukdo priimti pagrįstus sprendimus (nuo sveikatos iki rinkimų), o krizėse gali sukelti paniką ar sutrikdyti viešąją tvarką. Lietuvos žvalgybos metinis Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas tiesiogiai mini informacines operacijas kaip realų poveikį saugumui. Pagal naujausias ES ir Lietuvos ataskaitas, pagrindinis dezinformaicjos šaltinisi Lietuvoje – Rusija, taip pat fiksuojamas kitų autoritarinių veikėjų (pvz., Kinijos) manipuliacinis turinys ES informacinėje erdvėje. Operacijos dažnai startuoja prokremliškuose „Telegram“ kanaluose, po to išplatinamos įvairiomis kalbomis per socialinius tinklus ir pseudožiniasklaidos svetaines.
Dezinformacija kenkia demokratijai ir rinkimams, nes klaidinančios žinutės gali pakeisti žmonių nuomonę, atbaidyti nuo dalyvavimo ir pakirsti pasitikėjimą rezultatais. Kai visuomenė ima abejoti rinkimų sąžiningumu, silpnėja pasitikėjimas visa valstybe.
Ji pavojinga gynybai ir užsienio politikai, nes informacinės operacijos bando supriešinti Lietuvą su sąjungininkais ir menkina visuomenės paramą gynybai. Taip priešiškos jėgos siekia susilpninti mūsų tarptautines pozicijas ir atgrasymo galią.
Galiausiai nukenčia ekonomika ir kibernetinis saugumas: melagienos dažnai lydi kibernetines atakas, skatina sukčiavimą ir gadina įmonių reputaciją. Dėl tokių atakų daugėja incidentų, auga nuostoliai ir krinta pasitikėjimas skaitmeninėmis paslaugomis.
Dezinformacijos formos
– Netikos naujienos („fake news“) – tai melaginga informacija, kuri atrodo kaip naujienos, bet yra sąmoningai sukurta siekiant klaidinti skaitytojus.
– Klaidinga informacija (dar vadinama „misinformaicja“) – tai neteisinga arba netiksli informacija, t. y. kai autorius neturi konkretaus ketinimo suklaidinti – jis tiesiog suklydo skelbdamas informaciją.
– Dezinformacija yra „tyčinė klaidinga informacija“. T. y. autorius/platintojas turi ketinimą sukurti ir paskleisti melagingą ar klaidinančią informaciją, siekdamas piktų kėslų.
Dezinformacijos platinimo motyvai
Dezinformacija platinama dėl įvairių motyvų: politinių, finansinių, ideologinių, karinių. Štai keletas pavyzdžių, kad būtų lengviau suprasti dezinformacijos platinimo motyvus:
Motyvas Kaip gali skambėti žinutė (pavyzdys) Kodėl tai daroma – nauda skleidėjui Ką daryti jums
Politinis „Meras pavogė milijonus – žiūrėkite skubų pranešimą!“ (nuoroda į nežinomą puslapį) Tikslas: sukelti pyktį ir nepasitikėjimą, kad žmonės nebalsuotų už tam tikrą kandidatą ar partiją. Sustokite. Patikrinkite tą naujieną keliuose žinomuose naujienų portaluose; nepaspauskite įtartinų nuorodų.
Finansinis „Garsus daktaras rado stebuklingą vaistą – pirkite šiandien su 80% nuolaida!“ Tikslas: užsidirbti pinigų iš apgaulingų pardavimų arba išvilioti banko duomenis. Nespauskite ir nepirkite iš pateiktos nuorodos. Jei domina – pasitarkite su vaistine ar gydytoju, pirkite tik iš žinomų parduotuvių.
Ideologinis „Mokyklose uždraus vertybines tradicijas – pasidalinkite, kol dar galite!“ Tikslas: platinti savo pažiūras ir skaldyti visuomenę, kad žmonės pyktų ir ginčytųsi. Ieškokite oficialaus šaltinio (savivaldybė, ministerija, tradiciniai naujienų portalai). Jei nėra – nesidalinkite.
Karinis „Rytoj bus pratybos – neikite į miestą, bus pavojinga“ (nenurodytas šaltinis, autorius ir panašiai). Tikslas: išgąsdinti ir sutrikdyti žmones, silpninti pasitikėjimą valstybe. Patikrinkite kariuomenės/KAM puslapiuose ar patikimuose naujienų portaluose; neplatinkite gandų.
Dar keletas pavyzdžių, padėsiančių suprasti dezinformacijos motyvus:
● Politinis. „Balsų skaičiavimas suklastotas – jūsų balsas nieko nereiškia.“
Nauda skleidėjui: žmonės nusivilia ir nebalsuoja, lengviau paveikti rinkimų rezultatus.
● Finansinis. „Jūsų bankas užblokavo sąskaitą – prisijunkite čia.“
Nauda skleidėjui: pavogti prisijungimus ir pinigus.
● Ideologinis. „Skiepai turi mikroschemų – valdžia jus seka.“
Nauda skleidėjui: platinti klaidingas pažiūras, silpninti pasitikėjimą medikais ir valstybe.
● Karinis. „Sąjungininkų kariškiai įsivėlė į muštynes – jie prieš mus.“
Nauda skleidėjui: supriešinti su sąjungininkų kariuomene, silpninti valstybės gynybą.
Kur cirkuliuoja dezinformacija
Dezinformacija labiausiai cirkuliuoja ten, kur dalintis lengva ir greita: socialiniuose tinkluose, uždarose pokalbių grupėse ir algoritmų valdomose platformose (paieška, video rekomendacijos). Ji taip pat keliauja per pseudožiniasklaidos svetaines, kurios apsimeta žinomais portalais, ir grįžta į tikrą gyvenimą – į pokalbius poliklinikoje, turguje, kaimynų būreliuose. Esminiai platinimo būdai – apsimetimas autoritetais, žinomais žmonėmis, platinamos emociškai „užkabinančios“ žinutės nuolatinis kartojimas ir taikymas į konkrečias grupes.
________________________________________
Socialiniai tinklai ir žinučių siutimo rpgramėlės (Facebook, X, TikTok, WhatsApp/Telegram).
Dalinimasis vienu mygtuku, daug uždarų grupių, mažai konteksto.
Pavyzdys: „Kaimynų“ grupėje paskelbiama žinutė „Rytoj mieste bus neramumai“ – be nuorodos į oficialius pranešimus.
Paieškos ir rekomendacijų sistemos
Paieškos sistemos sukurtos taip, kad dažniau rodo emocingą ar populiarų turinį – ne visada patikimą.
Pavyzdys: „YouTube“ po vieno sensacingo video pasiūlo panašius klipus su dar drąsesniais teiginiais, kurie neretai būna apgaulingi ir klaidinantys.
Pseudožiniasklaida ir klonuoti (padirbti) naujienų portalai (šį būdą dažnai naudoja rusijos dezinformaciją platinančios tarnybos)
Apsimeta žinomais prekių ženklais ar institucijomis; adresas ir logotipas panašūs, o turinys – klaidinantis.
Pavyzdys: „Naujienų“ straipsnis, kuriame „bankas“ siūlo „susigrąžinti permokas“ – nuveda į netikrą puslapį, kuriame suvedus savo bankininkystės duomenis galite netekti visų santaupų.
Tradicinė žiniasklaida ir „iš lūpų į lūpas“.
Interneto melas persikelia į laikraščius, radiją ar tiesioginius pokalbius.
Pavyzdys: antraštė „Mieste plinta nauja liga“ perpasakojama be teksto ir be šaltinių.
________________________________________
Kaip skleidžiama dezinformacija (būdai)
Apsimetama autoritetais, žinomais žmonėmis visuomenėje – dezinformacijos žinutės dažnai pateikiamos įdedant „naujieną“ į žinomų žmonių ar patikimų institucijų lūpas, kad atrodytų tikra.
Skleidėjai naudoja „banko“, „savivaldybės“, „gydytojo“ vardą, bet pateikiami kontaktai – netikri.
Ką daryti: niekada nespauskite nuorodų iš laiško/SMS (telefono žinutės); patys įveskite įstaigos adresą naršyklėje arba paskambinkite oficialiu numeriu.
Suklastotos reklamos ir „deepfake“ (dirbtinio intelekto sukurti) vaizdo įrašai – melagingi skelbimai ir suklastoti vaizdai priverčia patikėti „stebuklingomis“ investicijomis ar pažadais.
„Žinomas žmogus“ giria „stebuklingą investiciją“; balsas ar lūpų judesiai neatitinka, skubina „tik šiandien“.
Ką daryti: atmesti „greito uždarbio“ pažadus; tikrinti, ar reklamos puslapis turi tikrus konatktus ir atsiliepimus patikimuose šaltiniuose.
„Sėjimas – kultivavimas – derlius“ – tie patys mitai nuolat kartojami, o ištikus krizei iškeliami dar garsiau, kad žmonės patikėtų seniai paruošta pasaka.
Tas pats mitas kartojamas mėnesiais; kilus krizei, jis „ištraukiamas“ vėl.
Ką daryti: atkreipti dėmesį į kartojimą ir prašyti konkrečių faktų (kas, kada, kur); tikrinti bent dviejuose patikimuose portaluose.
Tikslingas taikymas (mikrotaikymas) – skleidėjai parenka žinutes pagal žmonių amžių, pažiūras ar vietovę, kad jos pataikytų į jautriausią vietą.
Skirtingoms grupėms rodoma ta pati istorija, bet pritaikyta jų baimėms ar poreikiams.
Ką daryti: jei žinutė „per gerai pritaikyta jums“, elkitės dvigubai atsargiai; pasitarkite su artimu žmogumi.
________________________________________
Kodėl dezinformacija mus „pagauna“
Kartojimas sukuria „tiesos“ jausmą. Dažnai girdimas teiginys ima skambėti teisingai vien dėl to, kad jį nuolat matome. Kuo dažniau girdime tą patį sakinį, tuo teisingesnis jis atrodo.
Ką daryti: prisiminti ne tik sakinį, bet ir šaltinį; jei šaltinis miglotas – nepasitikėkiye.
Stiprios emocijos išjungia kritinį mąstymą: baimė, pyktis ar skubos jausmas („tik dabar!” )užgožia ramų mąstymą ir skatina spausti bei dalintis.
Ką daryti: padaryti pauzę, giliai įkvėpti, tik tada tikrinti.
„Visi dalinasi“ – nereiškia „tiesa“. Socialinis patvirtinimas: kai „visi dalinasi“, atrodo, kad tai tiesa, nors pasidalijimų gausa nieko negarantuoja.
Ką daryti: ieškoti oficialaus pranešimo arba bent dviejų patikimų naujienų šaltinių.
Atminties triukas: prisimename teiginį, pamirštame šaltinį (kur paskalbta naujiena, kas paskelbė ir panašiai). Po laiko prisimename sakinį, bet nebeprisimename šaltinio, todėl melas gali grįžti kaip „kažkur girdėta tiesa“
Ką daryti: išsisaugoti nuorodą ar užsirašyti šaltinį – vėliau lengviau pasitikrinti.
Lietuvos teisės aktai, regalmentuoajntys kovą su dezinformacija:
● LR Visuomenės informavimo įstatymas (VIĮ).
Nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo ir platinimo tvarką, apibrėžia subjektų pareigas ir draudžia skelbti dezinformaciją; sąvoka įtvirtinta VIĮ, o 19 str. aiškiai nurodo, kad viešosios informacijos priemonėse draudžiama skelbti dezinformaciją (kartu su karo propaganda ir kt.). Tai pagrindinis „turinio“ reguliavimo ramstis kovojant su melaginga informacija.
● LR Rinkimų kodeksas.
Detaliai reglamentuoja politinę kampaniją, politinę reklamą, jos žymėjimą, agitacijos ribojimus (pvz., „tylos“ laiką), ir suteikia VRK įgaliojimus prižiūrėti tvarką informacinėje erdvėje rinkimų metu (nors „dezinformacijos“ sąvoka atskirai nedefiniuojama, jos sklaida ribojama per agitacijos, reklamos ir skaidrumo taisykles).
● LR Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas.
Sukuria integruotą krizių valdymo sistemą, nustato stebėseną, prevenciją, reagavimą ir institucijų koordinavimą; pagal jį veikia Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), kuris krizėse koordinuoja ir komunikaciją (aktualu informacinių atakų / dezinformacijos bangų metu).
● LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.
Įvardija nacionalinio saugumo interesus, grėsmių stebėseną ir prevenciją; informacinės (įtakos) grėsmės traktuojamos kaip nacionalinio saugumo klausimas, todėl čia remiasi žvalgybos ir gynybos institucijų veikla.
● LR Kibernetinio saugumo įstatymas + įgyvendinamieji aktai.
Nustato kibernetinio saugumo principus, institucijas ir įpareigojimus; svarbus, kai dezinformacija lydi kibernetines atakas ar incidentus (pvz., svetainių „nulaužimai“, klastotų puslapių talpinimas), o koordinavimą vykdo NKSC.
Institucija Pagrindinės funkcijos kovos su dezinformaicja srityje Kontaktai
Policijos departamentas – Virtualus patrulis Stebi viešą elektroninę erdvę (socialiniai tinklai, komentarai), įspėja dėl akivaizdžių pažeidimų, renka medžiagą tyrimams (neapykantos kurstymas, sukčiavimas, apgaulingi skelbimai ir pan.). Bendri PD: Saltoniškių g. 19, Vilnius; infolinija +370 700 60000; portalas: policija.lrv.lt. Virtualus patrulis: informacija PD puslapyje ir „Facebook“ paskyroje; pranešti galima per FB žinutę.)
LRVK – Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) Koordinuoja tarpžinybinį reagavimą, stebi grėsmes, organizuoja situacijų valdymą ir krizės komunikaciją; aktyvus informacinių atakų/masinės dezinformacijos bangų metu. Gedimino pr. 11, Vilnius; centrinis tel. +370 5 266 3711; el. p. lrvkanceliarija@lrv.lt; budėtojas (Situacijų valdymo biuras): +370 618 88003.
LR KAM – Krašto apsaugos ministerija Strateginė ir viešoji komunikacija gynybos temomis, mitų paneigimas, koordinavimas su kariuomene ir partneriais; atsakas į informacines operacijas gynybos srityje. Totorių g. 25/3, Vilnius; centrinė linija +370 706 70750; žiniasklaidai/visuomenei vis@kam.lt.
LR URM – Užsienio reikalų ministerija Tarptautinis koordinavimas ir komunikacija (pvz., dėl užsienio informacinių operacijų), ryšiai su ES/NATO formatais; krizių metu – piliečių informavimas ir perspėjimai užsienyje. J. Tumo-Vaižganto g. 2, Vilnius; +370 5 236 2449; media@urm.lt / kkdd@urm.lt (Komunikacijos departamentas).
LRTK – Lietuvos radijo ir televizijos komisija Prižiūri audiovizualo paslaugų rinką (TV, VOD, retransliuotojus, dalį interneto video paslaugų), gali taikyti poveikio priemones už teisės aktų pažeidimus (įskaitant klaidinantį ar neteisėtą turinį). Šeimyniškių g. 3A, Vilnius; +370 5 233 0660; lrtk@rtk.lt;
ŽEIT – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba Nagrinėja skundus dėl viešosios informacijos (įsk. nepilnamečių apsaugą, privatumo/garbės/orių pažeidimus, neapykantos kurstymą), vykdo visuomenės informavimo priežiūros funkcijas pagal VIĮ. Gedimino pr. 60, Vilnius; +370 606 00504 (adm.), zeit@zeit.lt; konsultacijoms: +370 600 81936, +370 600 83160, +370 618 75748. (zeit.lt)
LK SKD – Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas Atpažįsta ir paneigia prieš Lietuvą nukreiptas informacines operacijas gynybos tematikoje, teikia faktinę informaciją ir rekomendacijas. Šv. Ignoto g. 8/29, Vilnius; (8 5) 278 5032; mob. +370 618 26 857.
AOTD – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM Karo žvalgyba; vertina informacines grėsmes gynybos srityje, prisideda prie viešų grėsmių vertinimų. Jankiškių g. 50, Vilnius; +370 5 264 1142; info@aotd.kam.lt.
VSD – Valstybės saugumo departamentas Civilinė žvalgyba; identifikuoja ir vertina priešiškų valstybių informacinį poveikį, skelbia viešus Grėsmių vertinimus. Pilaitės pr. 19, Vilnius; +370 5 212 4720; žiniasklaidai +370 681 50550, komunikacija@vsd.lt.
Dezinformacijos atpažinimo gidas.
Dezinformacija dažniausiai bando mus pagauti emocijomis: gąsdina, pykdo arba žada „stebuklus“. Atpažinti ją padeda keli paprasti tikrinimai: kas skelbia, kur tai patvirtinta, ką sako pati žinutė (antraštė, turinys, data) ir kaip į ją sureagavo jūsų jausmai. Laikydamiesi žemiau pateiktų patarimų, apsaugosite save ir artimuosius nuo klaidinančios informacijos, finansinių apgavysčių ir bereikalingo streso.
________________________________________
1. Patikrinkite informacijos šaltinį (autorius, reputacija, URL adresas)
Kaip daryti:
● Pažiūrėkite, kas yra autorius ar leidėjas: ar tai žinomas portalas, institucija, žurnalistas?
● Patikrinkite svetainės adresą (URL): ar nėra papildomų raidžių („delffi“, „lrt-news“ ir pan.), keistų domenų (.xyz, .top) ar klaidinančių prierašų („-news“, „-official“ be pagrindo)?
● Atsidarykite skiltį „Apie mus“, pažiūrėkite kontaktus, rekvizitus.
Pavyzdys:
Gavote straipsnį „ŽINOMAS BANKAS GRĄŽINA PERMOKAS“ iš puslapio „bankas-lt-refund.xyz“. Tai ne oficialus banko adresas – žinutė įtartina.
Greita taisyklė: jei neaišku, kas skelbė – laikykite žinutę nepatikima.
________________________________________
2. Ieškokite patvirtinimo kituose šaltiniuose („trijų šaltinių taisyklė“)
Kaip daryti:
● Patikrinkite, ar bent trys patikimi šaltiniai skelbia tą patį (pvz., du žinomi naujienų portalai + oficiali įstaiga).
● Jei apie „didelį įvykį“ kalba tik vienas abejotinas puslapis – neskubėkite dalintis.
Pavyzdys:
„Rytoj mieste uždaromi visi poliklinikų skyriai.“ Patikrinus savivaldybės, poliklinikų ir kelių didžiųjų naujienų portalų puslapius – nieko nėra. Tai greičiausiai gandas.
Greita taisyklė: trys patikimi šaltiniai = daugiau ramybės.
________________________________________
3. Išanalizuokite antraštę (ar ji ne per emocinga, sensacinga)
Kaip daryti:
● Žiūrėkite, ar antraštė nenaudoja šūksnių, visų didžiųjų raidžių, grasinimų („ŠOKAS!“, „SKUBĖKITE!“, „ŽLUGS!“).
● Jei antraštė gąsdina ar pykdo, bet nepaaiškina „kas, kur, kada“ – būkite atsargūs.
Pavyzdys:
„SKANDALAS! Gydytojai SLĖPĖ tiesą!“ – o tekste nėra konkrečių pavardžių, datų, nuorodų į dokumentus. Tai emocinė, bet tuščia antraštė.
Greita taisyklė: rami, informatyvi antraštė dažniau reiškia rimtesnį turinį.
________________________________________
4. Perskaitykite turinį kritiškai (kalba, faktai, nuomonės)
Kaip daryti:
● Atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas, keistus vertimus, netaisyklingus terminus – tai dažni klastočių ženklai.
● Skirkite nuomonę nuo faktų: ar teiginiai paremti šaltiniais, dokumentais, statistika? Ar pateiktos nuorodos?
● Saugokitės tekstų, kurie remiasi tik „vieno liudininko“ pasakojimu ar neįvardintais „ekspertais“.
Pavyzdys:
Straipsnyje „mokslininkai įrodė…“ nėra nei vienos nuorodos į tyrimą, o puslapio gale – reklama „pirk papildą dabar“. Tai rodo komercinį interesą ir nepatikimumą.
Greita taisyklė: kuo daugiau konkrečių šaltinių ir mažiau klaidų – tuo patikimiau.
________________________________________
5. Patikrinkite publikacijos datą ir vaizdų laiką
Kaip daryti:
● Pažiūrėkite publikacijos datą: ar žinutė ne sena ir vėl „perdirbta“ kaip naujiena?
● Įvertinkite nuotraukas ir vaizdo įrašus: ar jie tikrai iš to paties laiko ir vietos? (Dažnai senos nuotraukos pateikiamos kaip „šiandienos įvykiai“.)
● Jei kyla įtarimų, pabandykite atvirkštinę vaizdo paiešką (Google Images): įkelkite nuotrauką ir pažiūrėkite, kur ji buvo publikuota anksčiau.
Pavyzdys:
„Šiandien kilo gaisras ligoninėje“ – nuotrauka iš tikrųjų 2018 metų ir visai kitos šalies. Tai klaidinantis įrašas.
Greita taisyklė: data ir vieta turi sutapti – kitaip rizikuojate tapti klaidinimo grandimi.
________________________________________
6. Įsiklausykite į savo jausmus (emocijų įtaka patiklumui)
Kaip daryti:
● Jei žinutė sukelia baimę, pyktį ar skubą, sustokite ir padarykite pauzę (pvz., 10–30 sekundžių).
● Paklauskite savęs: „Ar būtent dėl šios emocijos noriu pasidalinti?“
● Priimkite taisyklę: „Sustok – Patikrink – Tik tada dalinkis“.
Pavyzdys:
Gavote žinutę: „Jūsų banko sąskaita užblokuota – spauskite čia“. Jaučiate paniką ir norą spausti. Sustokite, patys įveskite banko adresą naršyklėje arba paskambinkite oficialiu numeriu – taip išvengsite sukčių.
Greita taisyklė: stipri emocija = pavojaus signalas; pirmiausia tikrinkite, ne dalinkitės.
________________________________________
Pabaigai
Užteks vos kelių minučių šiems žingsniams, kad apsisaugotumėte nuo dezinformacijos ir sukčių. Jei abejojate – nepasidalinkite ir pasitarkite su artimu žmogumi, gydytoju, banku, institucija ar savivaldybe.
Kaip nebūti suklaidintam dezinformacijos ir kovoti su ja
Dezinformacija dažniausiai pagauna tuomet, kai skubame ir pasitikime tuo, kas „atrodo pažįstama“. Ji keliauja per socialinius tinklus, uždaras pokalbių grupes, kartais apsimeta žinomais naujienų portalais ar institucijomis, o žinutės būna sukonstruotos taip, kad sukeltų baimę, pyktį arba pažadėtų neįtikėtiną naudą. Norint išlikti ramiems ir saugiems, svarbu lėtai perskaityti, kas parašyta, pasidomėti, kas tai paskelbė, ir paieškoti, ar tą pačią informaciją kartoja patikimi šaltiniai. Laikantis kelių paprastų taisyklių galima apsaugoti save ir artimuosius nuo melagienų, sukčių ir bereikalingo streso.
Asmeninis lygmuo – „pradedu nuo savęs“
Atsparumas dezinformacijai pirmiausia prasideda nuo mūsų pačių kasdienių įpročių. Kaskart pamatę įtartiną žinią akimirkai sustokime ir paklauskime savęs, kas yra šios informacijos autorius ir ar jis patikimas. Jei svetainės adresas atrodo keistas, o apie skelbiamą „naujieną“ nekalba nei savivaldybė, nei žinomi naujienų portalai, labai tikėtina, kad tai – klaidinantis pranešimas. Skirkime kelias minutes ne tik antraštei, bet ir tekstui: ar jame yra konkrečių faktų, datų, nuorodų į dokumentus ar oficialius pranešimus, ar viskas paremta vien emocijomis ir neįvardytų „ekspertų“ nuomonėmis. Patikrinkime publikacijos datą ir nuotraukas – neretai senas įvykis pateikiamas kaip šiandienos naujiena, o nuotraukos būna iš visai kitos šalies. Labai svarbu stebėti savo jausmus: jeigu žinutė sukelia paniką ar skubos jausmą, padarykime pauzę ir pasitarkime su artimu žmogumi. Su bankais ir institucijomis bendraukime tik per oficialius kanalus – adresą įveskime patys, o ne spustelėkime nuorodą iš SMS žinutės ar laiško. Tokia paprasta, apgalvota tvarka kasdien saugo nuo sukčių ir melagienų.
Visuomeninis lygmuo – „elgiuosi kaip atsakingas bendruomenės narys“
Kiekvienas iš mūsų prisideda prie bendro informacinio švarumo. Jei bendruomenės ar kaimynų grupėje matome neaiškią žinią, verta mandagiai paklausti šaltinio ir pridėti nuorodą į patikimą informaciją – taip padedame ne tik sau, bet ir kitiems. Neplatinkime pranešimų vien todėl, kad „visi dalijasi“. Informacijos pasidalijimų gausa dar nereiškia, kad turinys teisingas. Galime padėti vyresniems kaimynams ar bičiuliams parodydami, kaip rasti skiltį „Apie mus“, kaip patikrinti svetainės adresą ar atlikti atvirkštinę nuotraukų paiešką. Bendruomenės puslapiuose pravartu susitarti, kad kiekviena sensacinga naujiena turi būti lydima aiškaus šaltinio. Jei susiduriame su akivaizdžiais pažeidimais, tokiais kaip sukčiavimo schemos ar neapykantos kurstymas, galime pranešti Policijos virtualiam patruliui, o dėl klaidinančio televizijos ar interneto vaizdo turinio – kreiptis į atitinkamas priežiūros institucijas. Tokiu būdu visi kartu palaikome tvarką ir saugome vieni kitus.
Valstybinis lygmuo – „ką daro Lietuva ir ko galime tikėtis“
Lietuvoje kova su dezinformacija yra nacionalinio saugumo dalis, todėl veikia aiški atsakomybė ir koordinavimas. Krizių metu koordinavimą perima Nacionalinis krizių valdymo centras, kuris suvienija skirtingas institucijas, stebi informacinę aplinką ir greitai organizuoja aiškią, vieningą komunikaciją.
Svarbu, kad į informacines atakas būtų sureaguota greitai: paneigimai ir faktų patikslinimai turi pasiekti žmones per kuo trumpesnį laiką, kad gandai nespėtų įsisiūbuoti. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos specialistai atpažįsta ir paneigia melą gynybos temomis, o Užsienio reikalų ministerija užtikrina, kad svarbi informacija pasiektų partnerius užsienyje ir būtų suderinta tarptautiniu mastu. Civilinė žvalgyba (VSD) ir karinė žvalgyba (AOTD) kasmet skelbia viešus grėsmių vertinimus: juose aiškiai aprašomos informacinės grėsmės, dažniausi melagingi pasakojimai ir jų tikslai. Kibernetinį saugumą prižiūrintis centras rūpinasi, kad būtų greitai reaguojama į suklastotų svetainių, apsimestinių bankų puslapių ar žalingų nuorodų plitimą, nes dezinformacija dažnai keliauja kartu su kibernetinėmis apgavystėmis. Audiovizualinio turinio priežiūra leidžia imtis veiksmų ir prieš klaidinantį turinį televizijoje ar interneto platformose, o žurnalistinės etikos priežiūra padeda spręsti ginčus ir ginti visuomenės teisę į teisingą informaciją.
Praktikoje tai reiškia nuolatinę stebėseną, bendrus veiksmų planus ir aiškias veiklų taisykles: vieni renka duomenis, kiti vertina riziką, treti pateikia viešą paaiškinimą ir kaip informacija pasiekia žmones. Jei, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose pasklinda suklastotas žinomo žmogaus vaizdo įrašas, kuriame žadamos „stebuklingos investicijos“, institucijos surenka įrodymus, kreipiasi į socialinių tinklų platformas, įspėja visuomenę, o esant reikalui – dalijasi informacija su tarptautiniais partneriais, kad žala būtų sustabdyta ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.
Tokios koordinuotos priemonės padeda suvaldyti masines sukčiavimo kampanijas, nukreiptas į vyresnio amžiaus žmones, ir mažina nuostolius. Kartu valstybė investuoja į švietimą: organizuojami mokymai bendruomenėms, parengiamos atmintinės, rengiamos pratybos, kad institucijos ir žiniasklaida galėtų dar greičiau atpažinti melą ir ramiai jį paneigti. Visa tai papildo aiškus teisinis pagrindas – įstatymai, kurie draudžia tyčia skelbti melagingą informaciją ir numato priemones, kai pažeidžiamos visuomenės teisės ar keliama grėsmė saugumui.
Trumpai pažvelgus į užsienio patirtį, matyti, kad kryptis panaši: Suomijoje mokyklos ir bendruomenės daug dėmesio skiria medijų raštingumui, todėl žmonės lengviau atskiria patikimą šaltinį nuo klastotės. Estijoje stiprus kibernetinio saugumo ir viešosios komunikacijos derinys leidžia greitai reaguoti, kai atakuojamos valstybinės įstaigos ar skleidžiami melai apie gynybą. Jungtinėje Karalystėje skatinama „mąstyk prieš dalindamasis“ kultūra ir diegiamos priemonės, padedančios atpažinti manipuliuotą vaizdo ar garso turinį.
Šie pavyzdžiai rodo, kad geriausiai veikia ne viena priemonė, o jų rinkinys: aiškios taisyklės, greitas koordinavimas, švietimas ir bendruomenių įsitraukimas. Lietuva eina būtent šia kryptimi – derina institucijų darbą, stiprina skaitmeninį saugumą ir nuosekliai moko visuomenę, kaip atpažinti ir sustabdyti melą.
Patarimai bendruomenėms, kaip stiprinti atsparumą dezinformacijai:
Ką galime daryti kartu, kad melas mūsų neapgautų?
Dezinformacija plinta ten, kur žmonės dalijasi žiniomis nepatikrinę šaltinių. Kuo glaudesnė ir sąmoningesnė bendruomenė, tuo mažiau vietos melui. Bendruomeniškumas – tai mūsų stiprybė.
1. Kalbėkimės ir dalinkimės patikima informacija
● Savo bibliotekoje, bendruomenės centre ar bažnyčioje kartą per mėnesį aptarkime, kokie gandai ar įtartinos žinutės sklido.
● Pasikvieskime vietos gydytoją, bibliotekininką ar policijos pareigūną, kad paaiškintų, kaip atpažinti apgaulingas naujienas ar sukčių schemas.
● Turėkime „patikimų šaltinių sąrašą“ – savivaldybės, ministerijų, policijos, LRT ir kitų institucijų puslapius.
2. Susitarkime dėl bendrų taisyklių
● Bendruomenės „Facebook“, „WhatsApp“ ar „Telegram“ grupėse:
o dalinamės tik su aiškiu šaltiniu;
o neperduodame „screenshotų“ be nuorodų;
o jei abejojame – pažymime „tikrinama“ ir laukiam patvirtinimo.
● Paskirkime 2 žmones–moderatorius, kurie padeda patikrinti žinutes ar nukreipia į oficialius šaltinius.
3. Padėkime vieni kitiems
● Jaunesni gali padėti vyresniems patikrinti naujienas, naudotis paieška ar atpažinti klastotes.
● Senjorai gali pasidalyti patirtimi, kaip atskirti gandą nuo patikimos žinios – ypač su tais, kurie dažnai naudojasi socialiniais tinklais.
● Jei matome klaidinantį pranešimą ar sukčiavimą, perspėkime kaimynus ir praneškime Policijos virtualiam patruliui.
4. Turėkime „vieną tiesos kampelį“
● Bendruomenės lenta, stendas ar interneto puslapis, kur skelbiama:
o „šio mėnesio gandai ir paaiškinimai“;
o patikimų šaltinių nuorodos;
o kontaktai, kur kreiptis kilus abejonių.
5. Būkime ramūs, kai išgirstame naujieną
Kuo stipresnis pasitikėjimas vieni kitais, tuo mažiau vietos panikai. Prieš dalindamiesi – sustokime, paklauskime, pasitikrinkime.
Kartais užtenka vieno skambučio ar pasitarimo su bendruomene, kad melas neplistų toliau.
