Padėti sau pirmiausia turime patys
Sveikata – prioritetinis kiekvieno iš mūsų rūpesčio objektas, o vyresnio amžiaus sulaukus, tampa pačiu svarbiausiu. Neveltui geros savijautos išsaugojimo ir ligų prevencijos klausimai visada atsiduria išskirtinio senjorų dėmesio centre; tą rodo ir gausiai į paskaitas sveikatingumo temomis besirenkantys Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos nariai, sukviesti vykdant Socialinės ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Tvari vyresnio amžiaus žmonių bendruomenė – stiprios visuomenės dalis“. Šios organizacijos aktyvistės Marijos Veseliūnienės dėka jau kuris laikas senjorai turi galimybę pasikalbėti apie sveikatą su išmanančiais specialistais. Aptartos širdies – kraujagyslių sistemos ligos, kalbėtasi apie saulės poveikį organizmui, o neseniai su asociacijos nariais vėl nuoširdžiai bendravo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro lektorė Monika Korbutienė.
Šįkart senjorams ji pasiūlė pasikalbėti apie infekcines ligas. Tema itin aktuali – šaltuoju metų laiku jomis sergančiųjų skaičius itin išauga. Persišaldome, pasigauname bakterijų ir virusų visoje mus supančioje aplinkoje – per renginius, vykdami visuomeniniu transportu, lankydamiesi įvairiose įstaigose; neretai mikrobais su mumis pasidalija šeimos nariai ar kiti artimi žmonės. Labai klastinga ir dažnai užklumpanti liga yra gripas; gaila, kad į šią virusinę infekciją ne vienas žmogus numoja ranka ir nesiima rimtai gydytis. O kiek daug mūsų tarpe tokių, kurie ir gripuodami lankosi viešosiose vietose, eina lankyti savo vaikų ir anūkų, toliau sėdami užkratą! Susigriebiama, tik ligai komplikavusis, o gripo komplikacijos labai pavojingos: negydoma liga gali pereiti į sinusitą, bronchitą, ausų uždegimą, pneumoniją. „Sunkesniais atvejais gripo infekcija gali tapti širdies raumens ar smegenų uždegimo, taip pat kraujo užkrėtimo ir kitų gyvybei pavojingų komplikacijų priežastimi, taigi pajutę pirmuosius šios ligos simptomus (aukštą temperatūrą, galvos skausmą, kaulų ir raumenų laužymą) nedelsiant kreipkitės į medikus, – pabrėžė lektorė. – Jie nustatys tikslią diagnozę ir paskirs reikalingą gydymą. Šiuo atveju savigyda yra itin žalingas sveikatai dalykas, nors neretas senjoras yra linkęs pats nusistatyti diagnozę ir griebtis tablečių. Itin pavojinga savavališkai vartoti antibiotikus: gripas yra virusinė infekcija, ir šios rūšies vaistais negydoma. Antibiotikai pasitelkiami jau ligai komplikavusis“.
Specialistė dar sykį priminė: jeigu jums gydytojas jau išrašė antibiotikų, jų kursą dera išgerti visą, o ne nutraukti po trijų dienų, pasijutus kiek geriau. Tik atitinkamas antibiotikų kiekis yra veiksmingas prieš ligą sukeliančias bakterijas; ne iki galo jas sunaikinus, susirgimas atsinaujina, ir tada pasveikti būna žymiai sunkiau.
Ne tik asocialių žmonių liga
Viena iš sunkiausių infekcinių ligų – tuberkuliozė, prieškario metais buvusi tikra Lietuvos visuomenės rykšte. Tačiau manyti, kad ši klastinga pasalūnė iš mūsų tarpo jau išnyko, būtų labai klaidinga: pasirodo, dėl jos paplitimo Lietuva tebėra rizikingiausių Europos valstybių sąraše. 2023 metų duomenimis, 100 000 žmonių pas mus tenka 26 nauji tuberkuliozės atvejai. Taip yra todėl, kad užsikrėtusieji iki galo neišsigydo ir yra aktyvūs tuberkuliozės užkrato nešiotojai. O vienas asmuo, remiantis statistika, gali užkrėsti iki 20 žmonių.
Klaidinga manyti, kad tuberkuliozė yra asocialių žmonių liga. Taip, tarp benamių yra nemažai ja sergančių, tačiau pasigauti TBC užkratą gali bet kuris iš mūsų. Šis susirgimas yra vienas seniausių pasaulyje: jau prieš mūsų erą gamintose molio plokštelėse užfiksuoti juo sergantys žmonės. Nuo tuberkuliozės nepavyko išgyti mūsų šalies literatūros švyturiui Jonui Biliūnui; ji nusinešė ir daugelio kitų Lietuvos inteligentų gyvybes. Tuo metu dar nebuvo išrasta antibiotikų, veiksmingai kovojančių prieš ligos sukėlėjus. O ir deramo higienos laikymosi, sergant tuberkulioze, nebuvo! O juk būtent atsargumo taisyklių paisymas perpus sumažina riziką užsikrėsti. Užsikrečiama, beje, sergant atvirąja tuberkuliozės forma, kuri išsivysto po uždarosios šios ligos stadijos. Mat tik ką užsikrėtus, bakterijos gyvuoja uždaroje kapsulėje. Deja, po kurio laiko, nesigydant, ši kapsulė plyšta, ir bakterijos tampa pavojingos aplinkiniams. Pasigauti jų galima bet kur; ypač mažose nevėdinamose patalpose. Užsikrėtimo rizika didelė susilpnėjusio imuniteto asmenims, ypač tiems, kurie serga cukriniu diabetu, AIDS, vėžiu, Krono liga, kurie nekreipia dėmesio į savo mitybą. Ir, žinoma, tiems, kurie kontaktuoja su šia liga jau sergančiaisiais, nesilaikydami atsargumo priemonių. Į padidintos rizikos grupę taip pat patenka senyvo amžiaus gyventojai; taip pat tie, kurių organizmas nualintas sunkių operacijų, stresų ir kitų nepalankių veiksnių.
Netrukus, kovo 24-ąją, minėsime Pasaulinę kovos prieš tuberkuliozę dieną. Gera būtų šią ligą minėti būtuoju laiku, deja… O kol kas laikykimės medikų patarimų – atsargumo, higienos taisyklių ir visapusiško imuniteto stiprinimo.
Padėkime savo apsauginei sistemai
Imunitetas – tai mūsų angelas sargas, padedantis nepasigauti infekcinių ligų ir mažinantis jų komplikacijų riziką. Imuninės ląstelės atpažįsta ligos sukėlėjus ir juos sunaikina. Imuninė atmintis – unikali mūsų organizmo savybė įsiminti kažkada kamavusį priešą ir užkirsti jam kelią. Jeigu vaikystėje sirgote vėjaraupiais – galite nesibaiminti; jūsų imuninė atmintis tikrai atpažins jų sukėlėją. Imunitetui, kovojančiam prieš tokias ligas, kaip difterija ar stabligė, padeda vakcinacija, kartojama kas dešimt metų. Mūsų imuninė sistema kovoja ir prieš mutavusias organizmo ląsteles, jas neutralizuodama. Taigi kuo imunitetas stipresnis, tuo didesnė galimybė nesusirgti onkologine liga. Bet kaipgi padėti mūsų narsiajam angelui sargui, saugančiam mus nuo virusų, bakterijų, grybelių ir kitų mikroorganizmų?
Prelegentė Monika Korbutienė išvardija pačius svarbiausius imuniteto stiprintojus. Pirmiausia, tai – grynas oras. Kokio amžiaus bebūtume (o vyresnio – ypač), mums be galo reikalingas buvimas gamtoje, saulės spinduliai, švari aplinka. Pagrindinis imuniteto vitaminas – vitaminas D, kurio gauname, buvodami saulėje. Žiemą, jos spinduliais nelepinami, turime vartoti maisto papildus, turinčius šios itin svarbios mums medžiagos.
Buvimas gamtoje valo mūsų plaučius, šalina iš kūno mikroorganizmus. Ypač naudingos vadinamosios miško maudynės (jas, beje, mūsų senjorai jau labai pamėgo). Šis specialistų kažkada sugalvotas būdas išvilioti biurų darbuotojus į gryną orą labai pasiteisino. O ir pasivaikščioti gryname ore labai sveika. Kasdien bent 30 minučių per dieną skirti aktyvesnei fizinei veiklai tiesiog būtina. „Sporto klubų lankymas tikrai ne visiems prieinamas, tačiau valandėlę kitą paėjėti spratesniu žingsniu, pavažiuoti dviračiu, pašokti vakaronėje ar išsirengti į turistinį žygį pėsčiomis tikrai įmanoma, reikia tik noro!” – akcentavo specialistė.
Žinoma, kalbant apie imunitetą, negalima nepaminėti racionalios mitybos. Nors visi puikiai žinome, kad mūsų maistas turi būti subalansuotas, vis dėlto dar per mažai vartojame augalinio maisto ir per daug perdirbto. Turėtume pasistengti paįvairinti savo kasdienį racioną kuo įvairesnių spalvų daržovėmis ir vaisiais, juolab, kad tikrai turime iš ko pasirinkti. Itin naudingos organizmui pačios paprasčiausios lietuviškos raugintos daržovės, taip pat gerųjų bakterijų turintys pieno produktai: kefyras, rūgpienis, natūralus jogurtas, pasukos. Ir, žinoma, būtina gerti pakankamai vandens.
Imunitetui turi įtakos ir gerai sustyguotas darbo ir poilsio režimas. Ne vienas vyresnio amžiaus žmogus skundžiasi nemiga; bet štai atsigulti apie 22 valandą vakaro ir atsikelti 7 – 8 val. ryto ne kiekvienas yra įpratęs. „Kuitimasis iki vėlumos, skaitymas ar filmų žiūrėjimas naktimis išbalansuoja organizmą; žmogus tinkamai nepailsi ir dieną jaučiasi išsekęs. O jeigu dar neatsikratoma įpročio prieš užmiegant gerokai užkrimsti, miegoti šiltame kambaryje sandariai uždarytais langais – apie kokią miego higieną gali eiti kalba?
Buvo įdomu išgirsti, kad mūsų kūne yra ląstelių, kurios gaminasi tik miego metu. Kiek valandų per parą turi būti skiriama miegui – individualus dalykas, racionaliausia – nuo 7 iki 9 val. Tyrimais nustatyta, kad ne mažiau kaip 7 val. gero nakties poilsio gaunančiam žmogui rizika susirgti sumažėja tris kartus.
Daug klausimų per paskaitą lektorei teko išgirsti, palietus tokią imuniteto stiprinimo sritį, kaip vakcinacija. Ne visiems senjorams buvo žinoma, kad skiepytis nuo gripo galima visą sezoną, kad asmenys, sulaukę 65 metų amžiaus, nuo šios ligos skiepijami nemokamai, ir kad itin pravartu vyresniems žmonėms pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Jau nekalbant apie tai, kad skiepai padeda išvengti tokios baisios ligos, kaip erkinis encefalitas, pasekmių.
Erkinis encefalitas – viena sunkiausių infekcinių ligų, pažeidžiančių centrinę nervų sistemą ir galinčių sukelti neįgalumą. Tad šios ligos aptarimui paskaitoje buvo skirtas išskirtinis dėmesys. Erkė – plačiai paplitęs gyvis, nuo jos įkandimo nesame apsaugoti nei vienas, mieste ar kaime begyventume. Lietuvoje vyrauja Europinio erkinio encefalito protrūkis. Užsikrėtusiai erkei (ar jos nimfai) užtenka tik įsisiurbti – ir virusas tuoj patenka į kraują. Užsikrėsti, beje, galima ir per termiškai neapdorotą pieną. O jau pasigavus šią ligą, juokai menki. Jeigu pirmoje užsikrėtimo fazėje karščiuojama, jaučiamas silpnumas, tai antroje fazėje jau paveikiama centrinė nervų sistema, gali ištikti ir meningitas, ir paralyžius. Trečdalis persirgusių šia liga žmonių jaučia liekamuosius reiškinius: mieguistumą, negalėjimą susikaupti, nuovargį, galvos skausmus. Deja, susirgus šia liga, galimas tik simptominis gydymas. Užtat galime sau padėti skiepydamiesi. Ypač pravartu skiepytis žiemą ar ankstyvą pavasarį, mat yra reikalingos trys skiepų dozės.
Kita erkių platinama liga – Laimo liga – gydoma antibiotikais, mat ją sukelia bakterijos. Simptomai būna panašūs į gripo – sąnarių skausmas, lėtinis nuovargis, tik aukštos temperatūros nesama ir įkandimo vietoje atsiranda raudona apskrita dėmė. Taigi grįžę iš miško, sumeskime dėvėtus drabužius į skalbyklę, o savo kūną atidžiai apžiūrėkime, ar nėra įsisiurbusios erkės. Beje, eidami į mišką, pasistenkime apsirengti deramai: drabužiais su ilgomis rankovėmis, pageidautina – šviesiais, nepalikime atvirų kūno vietų, galvą apsigaubkime skarele ar gobtuvu. Pravers ir repelentai.
Daug dėmesio, kaip išvengti erkinio encefalito ir laimo ligos skiria Vilniaus miesto pagyvenusių žmonių asociacija vykdydama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Tvari vyresnio amžiaus žmonių bendruomenė – stiprios visuomenės dalis“. Kaip pažymėjo asociacijos pirmininkas Remigijus Samuilevičius, tai labai aktualu vykdant nurodyto projekto veiklą „Skatinantys emocinį atsparumą ir fizinį aktyvumą edukaciniai užsiėmimai miške – Miško maudynės“. Jų metu vyksta edukaciniai užsiėmimai pagal Japonijoje taikomą „Miško maudynių“ (japoniškai „Shinrin-yoku) metodiką. O būnant miške atsiranda rizikos užsikrėsti erkiniu encefalitu ar Laimo liga.
„Kokia laimė girdėti paukščių balsus!” –
ištaria ne vienas, dėl susilpnėjusios klausos neturėjęs galimybės mėgautis sparnuočių giesmėmis, ir pagaliau specialaus aparačiuko dėka tokią galimybę atgavęs. Apie klausą – tą Dievo suteiktą galimybę žmogui bendrauti su pasauliu – buvo kalbama antrojoje vasario 21-os dienos paskaitos dalyje. Su senjorais atėjo susitikti dvi garbios viešnios – „Operos“ klausos centro marketingo vadovė Dalia Grigaitienė ir produktų specialistė Ugnė Kononovė.
Supažindinusios su žmogaus klausos aparato sandara ir garso priėmimo procesu, specialistės prabilo neretam senjorui labai aktualia klausos susilpnėjimo tema. Taip, faktai rodo, kad šio pobūdžio sutrikimų skaičius Lietuvoje auga. Klausa gali staigiai pablogėti po patirto insulto, infarkto, didelio streso, tačiau dažniausiai ji menksta pamažu. Tai gali būti paveldima, taip pat dėl senėjimo, dėl darbo triukšmingoje aplinkoje (ypač nenaudojant apsaugos), dėl gretutinių ligų.
Pasak specialisčių, pirmieji požymiai dažniausiai būna tokie: 1)žmogus viską girdi, bet nesupranta, kas jam sakoma, taigi prašo pakartoti; 2)klausantis bandoma žiūrėti į pašnekovo lūpas, norint suprasti, kas sakoma; 3)atrodo, kad aplinkiniai kalba neaiškiai, tiesiog murma panosėje; 4)neretai būna sunku suprasti, apie ką kalbama, kai patalpoje būna daugiau žmonių. Ypač susilieja žodžiai, kuriuose esama š, č, ž raidžių.
Taigi tai pastebėjus, būtina kreiptis į klausos specialistus. Priežastys būna įvairios, ir tik profesionalai padės jų atsikratyti. Vieniems padeda paprasčiausias sieros kamščių pašalinimas, kitiems ir operacijos prireikia. Ir, žinoma, daugeliui išsigelbėjimu tampa klausos aparatai, kurių dėka žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą.
Kad žmonės galėtų mėgautis bendravimo malonumu, padeda klausos reabilitacijos paslaugas teikiantys specialistai. Vieni iš jų dirba klausos centre, pavadintame skambiu „Operos“ vardu. Kaip papasakojo į paskaitą atvykusios specialistės, žmonių patogumui čia visos klausos reabilitacijos paslaugos teikiamos vienoje vietoje. Otoplastikų laboratorijoje gaminami individualūs ausies įdėklai bei įausiniai klausos aparatai ir atliekami techninės priežiūros darbai. Visa tai suteikia galimybę gera klausa mėgautis greičiau. Tačiau svarbiausia, kad profesionalūs klausos protezavimo specialistai savo pacientams pritaiko individualius klausos reabilitacijos sprendimus – pagal žmogaus gyvenimo būdą, poreikius ir galimybes.
„Operoje“ – platus klausos aparatų pasirinkimas: įvairių tipų, spalvų ir stilių, nuo paprasčiausių iki naujausių technologijų. Inovatyvūs, modernūs klausos aparatai yra funkcionalūs ir paprasti naudoti – bevieliu ryšiu jie gali būti jungiami prie telefono, televizoriaus ir kitų prietaisų, o vienu mygtuko paspaudimu stereofoninis garsas perduodamas tiesiai į ausį. Tačiau pagrindinis visų inovacijų tikslas išlieka tas pats – kuo natūraliau atkurti girdėjimą.
UAB „Opera – klausos sprendimai“ savo skyrius turi didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje. Tačiau pagal išankstinę registraciją „Operos“ klausos centro specialistų paslaugos teikiamos ir Alytuje, Elektrėnuose, Prienuose, Jonavoje, Tauragėje, Plungėje, Mažeikiuose, Visagine. Informacija susisiekti tokia: tel. +370 700 33 700; www.operalt.lt; info@operalt.lt
Renginys iš dalies finansuojamas Socialinės ir darbo ministerijos lėšomis
