Danutė Karlonė
Pasirūpinkime, kol ne vėlu
Kovo 27-ąją į Žirmūnų seniūnijos salę senjorai rinkosi, ketindami išgirsti naudingų patarimų visiems vyresniems žmonėms labai aktualia tema – kaip paversti savo namus saugiais ir išvengti buitinėje aplinkoje ištinkančių traumų. Tai viena iš veiklų vykdant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Tvari vyresnio amžiaus žmonių bendruomenė – stiprios visuomenės dalis“. Juk statistika šioje srityje negailestinga: pagyvenusio amžiaus asmenys (ir ne tik jie) dažnai susižaloja būtent savo pačių gyvenamojoje erdvėje. Taigi kokių klaidų asmeninėje pastogėje mes darome ir kaip jų išvengti?
Pasak šia tema prabilusios VESK-o Sveikatos ir socialinių paslaugų skyriaus lektorės Audros Visockaitės, buitinių traumų galimybė senatvėje smarkiai išauga. Nekeista: vyresnio amžiaus vyrai ir moterys tampa ne tokie judrūs, dėl neretai senatvę lydinčių ligų būna susilpnėjusi jų judesių koordinacija, kartais tampa nelengva išlaikyti pusiausvyrą, pasitaiko galvos svaigulių, jau nekalbant apie prastoką regą. Visa tai didina traumų galimybę net tokioje įprastoje senjorams aplinkoje, kaip savi namai.
Tą žinodami, turime susitvarkyti savo buitį taip, kad joje neliktų sveikatai grėsmę keliančių veiksnių. Kokių?
Praktika rodo, kad daugybė senjorų susižeidžia užkliuvę už grindis dengiančių kilimų, kiliminių takų, įvairių patiesaliukų. Net ir nepastebime, kaip atsiknoja ir į viršų pakyla grindų dangos kampučiai, o už tokių užsikabinti ir pargriūti įprastas dalykas ne tik senoliams. Taigi kol ne vėlu arba kilimus iš viso nuimkime, arba bent juos pritvirtinkime prie grindų lipnia juosta. Po kojomis neturėtų painiotis ir laidai. Neretuose namuose po grindis driekiasi įvairių elektrinių prietaisų – radijo imtuvų, televizorių, kompiuterių „girliandos“ su jungikliais, kurių senas žmogus kartais tiesiog neperžengia. O ir jaunimėlis skubėdamas neretai nutraukia laidų grandinę. Jeigu jau to vielų raizginio išvengti negalime, pasirūpinkime, kad laidai driektųsi pasieniais.
Kritišku žvilgsniu apžvelkime savo gyvenamąsias patalpas: ar juose nestovi baldai, už kurių lengva užkliūti? Kam tas vidury kambario „įsitaisęs“ fotelis, kurį kiekvienąsyk tenka apeiti? O po visą virtuvę netvarkingai išmėtytos taburetės, kurių čia aiškiai per daug? Jau nekalbant apie tai, kaip nestabiliai kambaryje stovi televizorius, kokia grėsmė gali kilti iš aiškiai perkrautos sekcijos (kartais tokia tiesiog neatlaiko svorio ir griūna), arba iš netvirtai kabančios lentynos (ją, klibančią, jau seniai rengiamės perkabinti, bet vis nerandame laiko). Turbūt nereikia priminti, kokios pasekmės lauktų, ant galvos užkritus lentynai su sunkiausiomis knygomis…
Grėsmę kelia slidžios lentinės grindys, apspuręs linoleumas, rūpestingai nulakuotas ar išvaškuotas parketas. Jau nekalbant apie virtuvės, vonios ar tualeto kambario plyteles: ne visos jos būna grublėtesnio paviršiaus, taigi ne tokios slidžios. Ypač pavojingas ant grindinių plytelių išsiliejęs skystis. Dažnai paslystama lipant iš vonios ar iš dušo kabinos, ypač jeigu šalia nesama į ką įsitverti. Kažkodėl nepaskubame pritvirtinti patogių ranktūrių arba įsitaisome juos prilipinamus. Pastarieji ranktūriai, dar vadinami vakuuminiais, ypač nesaugūs: pilna atvejų, kai, į juos įsikabinus, jie ima ir atšoka kartu su visa plytele ar su tinko gabalu. Ranktūrius rinkimės tokius, kuriuos įmanoma pritvirtinti prie sienos tvirtais varžtais.
Neretai senukams tampa sunku pasikelti nuo klozeto. Ypač po kojos ar rankos operacijos. Pramonė jau senokai siūlo išeitį iš šios situacijos – aukštą klozeto dangtį su ranktūriais. Atsižvelkime ir į tai, kokią avalynę namuose avime. Šlepetes odiniais ar kitokiais padais pakeiskime tomis, kurių apačia neslidi, tarkim, guminė. Savo seneliams parekomenduokime ne įsispiriamas šlepetes, o kur kas saugesnę „batukų“ tipo naminę avalynę.
Labai patogu namuose turėti nuo judesio įsižiebiančias elektros lemputes. Arba prie lovos esančius šviesos šaltinius, kuriuos būtų patogu įjungti naktį, keliantis iš lovos į tualetą ar atsigerti.
Jei slaugote sunkios negalios ištiktus artimuosius…
Didelių rūpesčių dėl aplinkos saugumo iškyla, šeimoje turint senatvinės demencijos ar Alzhaimerio ligos kamuojamų narių. Tokie žmonės neretai nesiorientuoja aplinkoje: ne tik atsidūrę gatvėje, bet netgi savo pačių namuose. Taigi visai ne pro šalį buto duris paženklinti atitinkamais ženklais, pavyzdžiui, ant tualeto durų prilipinti piešinėlį su klozetu, ant miegamojo durų – su lova, ir pan. Juk praktika rodo, kad bet koks aiškinimas Alzhaimerio liga sergančiam žmogui yra betikslis – jis vis vien užmirš…
Sumenkus protiniams sugebėjimams, grėsmė žmogui kyla, atrodytų, dėl elementariausių dalykų. Jis gali sukelti namuose gaisrą, užmiršęs įjungtą viryklę arba arbatinuką be vandens, gali apsinuodyti, atradęs butelyje esančio cheminio valiklio ir jo išgėręs, subėręs į burną saują tablečių, ir pan. Taigi – pasistenkime, kad toks asmuo neįstengtų įjungti dujinės ar elektrinės viryklės, paslėpkime nuo jo elektros prietaisus, aštrius daiktus. Pasirūpinkime jo avalyne – ji turi būti be raištelių, kuriuos jam būna sunku užrišti arba kurie nuolat atsiriša. Pasistenkime, kad viršutinių aukštų butų langų ar balkonų durų nebūtų lengva atidaryti (grėsmė pro juos iškristi yra nemaža), kad žmogus neliktų įkalintas vonios kambaryje ar tualete dėl užsitrenkusios spynos, ir pan.
Neretai internete pastebime informaciją, kad iš namų išėjęs dingo senyvo amžiaus žmogus. Taip, senatvinė demencija ar Alzhaimerio liga sergantis asmuo gali pasiklysti, vos uždaręs savojo būsto duris. Klausinėjamas apie tai, koks jo vardas ar kur gyvena, negali pasakyti. Į tokio žmogaus drabužių kišenes tikrai būtina prikaišioti raštelių, skelbiančių, jog jis serga, ir nurodančių jo artimųjų telefonų numerius…
Tokie ligoniai dažniausiai užmiršta, valgė tądien ką nors ar ne. Puodai ant viryklių su dideliu maisto kiekiu neretai atlieka „penktosios šuns kojos“ vaidmenį. Saiko nejaučiantis žmogus gali persivalgyti, jį gali ištikti virškinimo problemos, ir pan. Tačiau tokio sutrikimų lygio dar nepasiekusio žmogaus artimiesiems galima patarti štai ką. Jeigu jūsų sergantis artimasis dar įstengia kontroliuoti alkio jausmą ir savo mitybą, bet negali pats stovėti prie plytos, jam galima palikti pietus šaldytuve, tik ant indų praverstų užlipinti užrašus, kas kur yra: kur kotletai, o kur salotos… Kad maisto nereikėtų šildyti, į pagalbą galima pasitelkti termosą, tiesa, tokį, kuris nesunkiai atsisuka.
Atrodo smulkmenos, bet…
1. Dažnai mes neatsimename, gėrėme šiandien vaistus, ar ne. Padarykime taip: įsigykime specialią vaistams skirtą dėžutę ir iš ryto į ją suberkime tai dienai skirtas tabletes ar kapsules.
2. Namų aplinka turi būti rami. Patalpas išdažykime pastelinėmis spalvomis. Geriau neklausykime erzinančių laidų – verčiau pasimėgaukime ramia muzika ar linksmu filmu, įdomiu serialu.
3. Jeigu žmogaus rega suprastėjusi, ryškesnėmis spalvomis nudažykime laiptų turėklus, apatinių laiptų pakopas, ranktūrius.
4. Kambaryje, kuriame praleidžiame daugiausia laiko, praverčia ant sienos kabantis laikrodis dideliais skaičiais.
5. Nemažai senyvo amžiaus žmonių susižeidžia, iškrisdami iš lovos. Reikia, kad lovos aukštis būtų ne didesnis kaip 65 cm.
6. Po ranka visada turėkime kalendorių, į kurį surašykime svarbiausius dienos darbus.
Renginys iš dalies finansuojamas Socialinės ir darbo ministerijos lėšomis
