Vieną iš projekto, skirto dezinformacijos temai, užsiėmimų jo organizatoriai skyrė dirbtiniam intelektui. Tiksliau – jo gebėjimui padėti mums atskirti tiesą nuo melagienų ir užkirsti kelią manipuliacijoms.
Kaip pabrėžė paskaitą šia tema sostinės centrinėje bibliotekoje susirinkusiems senjorams skaitęs Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkas Remigijus Samuilevičius, dirbtinis intelektas (DI) ir jo programos kasdien tampa vis svarbesne mūsų būties dalimi, palaipsniui apimančia kuo daugiau gyvenimo sričių. DI naudotojai seniai pripažino tokių jo programų, kaip ChatGPT, Gemini, OpenAI, Murf, ReadAI, Grain ir kitų efektyvumą. Programos šiandien geba natūraliai bendrauti su savo vartotojais, duoti atsakymų į jiems rūpimus klausimus ir padėti jiems spręsti problemas. DI dėka sukuriami natūraliai skambantys balsai, artimi žmogaus balsui, vartotojams padedama surinkti duomenų iš įvairių interneto šaltinių, verslininkams pagelbstima surasti potencialių klientų. Pasitelkiant dirbtinį intelektą, efektyviai analizuojami didelės apimties tekstai, greitai atrenkama svarbiausia informacija, verčiama į kitas kalbas, kuriami aukštos kokybės vaizdai ir pan. Žodžiu, šiandien jau nelengva rasti sritį, kurioje nebūtų panaudojamos dirbtinio intelekto programų gslimybės. DI praverčia ir vertinant žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose pasirodžiusios informacijos teisingumą. Reikia tik išmokti naudotis DI įrankiais, padedančiais greitai ir saugiai patikrinti, ar plačiai pasklidusi informacija yra tikra, ar gerokai prasilenkia su tiesa. Nors dirbtinis intelektas – ne žmogus, jis gali tapti tikrai protingu padėjėju, padedančiu suieškoti faktus rūpimai problemai pagrįsti, surasti reikiamos informacijos šaltinius, o ir apskritai – paprasta ir argumentuota kalba išsiaiškinti sudėtingus dalykus.
Dirbtinį intelektą pasitelkime, internetinėje erdvėje išvydę informaciją, kuri jums pasirodo esanti įtartina. Neretai tokios žinios skelbiamos, pradedant šabloniškomis įžangomis: „ES planuoja…“, „Mūsų valdžia ketina uždrausti…“, „Europarlamento iniciatyva…“ ir pan.
DI itin praverčia, norint surinkti daugiau informacijos apie kokį nors teiginį, bet nežinant, nuo ko pradėti. Ir, žinoma, siekiant patikrinti, ar internetinėje erdvėje pasirodžiusi nuotrauka ar citata yra tikra.
Tikrinti faktus padeda nemokami interneto įrankiai, iš kurių populiariausi yra šie:
- ChatGPT (chat.openai.com). Jis naudojamas rašytiniam pokalbiui lietuvių kalba su DI. Pavyzdžiui, jam galime pateikti kad ir tokį klausimą: „Ar tiesa, kad ES planuoja uždrausti malkomis kūrenamas krosnis?“
- Antras įrankis – Copilot/BingChat (bing.com/chat). Remiantis juo, atsiranda galimybė internete suieškoti pačią naujausią informaciją. Jo galima paprašyti, pavyzdžiui, „surasti patikimą informacijos šaltinį apie elektros kainų kompensacijas 2025 metais“.
- Itin patogus DI įrankis yra PerplexityAI. Jis nurodo informacijos šaltinius, kuriais naudojantis, galima patikrinti internetinėje erdvėje pasirodžiusius faktus. Tarkim, paprašome nurodyti, „kurie portalai yra paneigę gandus apie galimą pensijų mažinimą?“
O kokius žingsnius reikia žengti, norint panaudoti dirbtinį intelektą faktams patikrinti?
Pirmiausia mums būtina pasitelkti DI įrankį. Tuo tikslu įeikime į svetainę, pvz.: https://chat.openai.com arba https://www/perplexity.ai
Prisijunkite (jei reikia) – galima naudoti Google ar Facebook paskyras.
Antra, užduokime rūpimą klausimą. Jį formuluokime trumpai ir aiškiai, pvz.: „Ar tiesa, kad Lietuvoje nuo 2026 metų bus uždrausta naudoti dujinius katilus?“
Atsakymo turėtume sulaukti paprasto ir suprantamo. Jeigu DI atsakys pernelyg abstrakčiai ir sunkiau suprantamai, galima jam užduoti papildomų klausimų, ir paprašyti nurodyti patikimus šaltinius arba naujienų portalus, kurie patvirtintų pasakytą informaciją.
Trečia, būtina patikrinti, ar dirbtinis intelektas yra nurodęs informacijos šaltinius. Jei yra pateikęs oficialių portalų (pavyzdžiui, Delfi, 15 min., ministerijų ir kitų įstaigų) nuorodas, tai – geras ženklas.
Tačiau jei informacijos ištakų DI neatskleidžia, privalu pasiteirauti, iš kur yra pasklidusi ši žinia – tenurodo jos šaltinį. Žinokite, kad būtent šaltinis čia yra svarbiausias dalykas (jis net svarbesnis už patį atsakymą). Juk dirbtinis intelektas gali ir klysti, jis nėra autoritetas, o tik pagalbininkas.
Ketvirta, pravartu patiems patikrinti faktus. Jei dirbtinis intelektas praneša apie melą, pabandykite patikrinti jo tirtą dalyką tikrintojų puslapiuose, pvz.: 15 min.lt/patikrinta arba lrt.lt/faktai.
Tarkim, socialiniuose tinkluose randate pranešimą, skelbiantį, jog nuo kitų metų dėl biudžetinių lėšų stokos bus mažinamos pensijos.
Dirbtiniam intelektui raštu pateikiame klausimą: „Ar tiesa, kad nuo 2026 metų Lietuvoje bus mažinamos pensijos?“
Ir sulaukiame atsakymo:
„Ne, šiuo metu nėra jokių oficialių sprendimų dėl pensijų mažinimo. Šaltiniai: lrt.lt, socmin. Lrv.lt“.
Patikrinkime šiuos nurodytus šaltinius ir įsitikinsime, jog pensijų niekas nežada mažinti. Taigi socialiniuose tinkluose buvo pasirodžiusi dezinformacija.
Įsidėmėkite, kad:
*dirbtinio intelekto duotų atsakymų nederėtų skleisti kaip galutinės tiesos;
*iš dirbtinio intelekto gauta nepatikrinta informacija netreikėtų dalintis socialiniuose tinkluose;
*dirbtinio intelekto nurodytais keistais ar nežinomais šaltiniais (pavyzdžiui, truthreport.online) nereikėtų aklai pasitikėti.
Jei jūs nežinote, kaip suformuluoti dirbtiniam intelektui užduodamą klausimą, pradėkite nuo „Ar tiesa, kad…“
Paprašykite, kad DI nurodytų tris patikimus šaltinius.
Dirbtiniu intelektu galima naudotis ir kaip mokytoju. Pavyzdžiui, paprašykite jo paaiškinti, kas yra „melagiena“, „dezinformacija“, „šaltinio patikimumas“.
Iš DI gautus atsakymus verta išsaugoti, juos nukopijuojant ar nufotografuojant. Šitaip juos galėsite parodyti kitiems asmenims.
Aišku, dirbtinis intelektas nėra visažinis, tačiau jis gali tapti patikimu padėjėju, mokant teisingai į jį kreiptis. Kuo aiškiau ir tiksliau jo paklausiama, tuo teisingesnis atsakymas gaunamas. Žinoma, galutinį sprendimą visada turėsite priimti jūs patys.
Pasitelkus dirbtinį intelektą, galima bandyti patikrinti ir teisingumą tos informacijos, kuri susijusi su šiandienos tarptautine padėtimi, atskirų valstybių vystoma politika, politinių lyderių nuostatomis ir veiksmais… Turbūt nei vienoje srityje nesama tiek apgaulingos informacijos, kiek tarptautinėje politikoje: propagandistai ir manipuliatoriai čia darbuojasi visu įmanomu pajėgumu. Mūsų projekto dalyviai turėjo galimybę šia tema pasikalbėti ir su Lietuvos užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Vieni iš sostinės Signatarų namuose vykusio susitikimo organizatorių buvo Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacija.
Pasak Kęstučio Budrio, Kremlius kaip niekada anksčiau yra suaktyvinęs informacinę ir psichologinę ataką prieš Europos Sąjungą ir NATO. Kaip iš gausybės rago pilasi melagingi pranešimai, kurių tikslas – kelti baimę ir įtampą Europoje, ardyti ES narių ir NATO šalių vienybę ir siekti, kad silpnėtų parama Ukrainai. Šiuo tikslu nesibodima ir fizinių veiksmų: kibernetinių atakų, GPS trikdžių, „netyčinių“ įsiveržimų į kitų valstybių oro erdves ir kt. Užsienio reikalų ministro nuomone, Rusijos propaganda Ukrainos karo atžvilgiu organizuojama itin profesionaliai. Skleidžiamomis melagienomis tiki apie 70 proc. Rusijos gyventojų, besąlygiškai pritariančių savo šalies vadovybės veiksmams. Nepriklausomi analitikai turėjo galimybę suorganizuoti apklausą tarp Rusijos gyventojų apie karą Ukrainoje. Buvo užduoti keli klausimai, susiję su vadinamąja „karine operacija“ šioje šalyje: 1) ar jai pritariate; 2) ar sutinkate, kad ji tęstųsi; 3) ar norėtumėte, kad koviniai veiksmai baigtųsi po mėnesio? Į visus klausimus sekė vienas atsakymas – „taip, pritariu“, nors antrasis ir trečiasis klausimai aiškiai prieštaravo vienas kitam. Kokią išvadą padarė apklausą organizavę analitikai? Ogi tą, kad valdžios veiksmams šioje autoritarinėje valstybėje pritariama tiesiog besąlygiškai, nesigilinant į jų esmę ir pasekmes. Aiškiai matyti profesionaliai organizuotos propagandos, arba, tiesmukai kalbant, liaudies „smegenų plovimo“ įtaka. Beje, tą padaryti Rusijos propagandistams nėra sunku todėl, kad žmonėms uždarytos visos prieigos prie teisingos informacijos. Melaginga propaganda plačiai skleidžiama ir kaimyninės Baltarusijos gyventojams.
Dezinformacijos skleidimą Rusija itin suaktyvina kitose šalyse vykstančių rinkimų metu. Kenkėjiškai propagandai skiriami milijonai – tą itin aiškiai parodė kad ir Moldovoje vykę rinkimai. Kokia stipri dezinformacinė ataka buvo organizuota tos šalies socialinėse medijose, sunku net atpasakoti! Priešiški komentarai, nukreipti prieš demokratines moldavų jėgas, pylėsi kaip iš gausybės rago! Laimei, savo kenkėjiškų tikslų priešiškos propagandos organizatoriams pasiekti nepavyko, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad į šios šalies reikalus nebus kišamasi ir toliau. Ypač – juodinant Europos Sąjungą ir jos politiką.
Iš to, kaip aktyviai susitikimo dalyviai domėjosi mūsų šalies užsienio politika, buvo aišku, jog anaiptol ne visais klausimais žmonės turi susiformavusį aiškų požiūrį. Taip yra ir todėl, kad informacinė erdvė šiandien kupina pačių įvairiausių komentarų, liečiančių mūsų gyvenimo aktualijas. Dalis jų, kaip bebūtų gaila, tėra tik abejotinos tiesos kupini samprotavimai. Nekeista – neaiškumų šių dienų pasaulyje – su kaupu, taigi prognozuoti, kas gali nutikti net netolimoje ateityje, savotiškai rizikinga. Pasak Kęstučio Budrio, kas dabar galėtų pasakyti, plėsis NATO ar nesiplės, ar Europos Sąjunga išliks tokia, kokia yra šiandien, kokią įtaką turės 2027-aisiais vyksiantys rinkimai Prancūzijoje ir kokie pokyčiai tarptautinėje politikoje mūsų laukia dėl nenuspėjamų JAV prezidento D. Trumpo veiksmų. Aišku viena: Lietuvai svarbu išlikti kaip valstybei, ir dėlto mums, kaip mažai šaliai, itin svarbu laikytis drauge su kitomis panašaus likimo šalimis.
