Senjorams skirtas užsiėmimas dezinformacijos ir manipuliavimo tema vyko Šeškinės bendruomenės salėje. Jam vadovavo Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkas Remigijus Samuilevičius.
Pasak pranešėjo, dabar visuomenėje tvyro tikras informacinis chaosas, kuris kuo toliau, tuo labiau plečiasi. Ypač jo pagausėjo, į informacines erdves įsiveržus dirbtiniam intelektui. Žinios sklinda greičiau negu spėjame susivokti, kuri iš jų tikra, o kuri ne kas kita, kaip tyčia skleidžiamas prasimanymas, skirtas emocijų proveržiui sukelti. Žmones apima pyktis, neviltis, depresinės nuotaikos, jie tampa skleidžiamos dezinformacijos aukomis ir įrankiais atitinkamiems tikslams pasiekti. Daliai Lietuvos gyventojų nesusivokiant, kokios naujienos yra tikros, o kokios melagingos, netikros informacijos skleidėjams atsiranda puiki proga piktnaudžiauti. Tam tikrą dezinformaciją skleidžia ir mūsų politikai. Taigi kaip surasti vadinamąjį „tiesos grūdą“ ir atskirti, kada mumis bandoma manipuliuoti?
Kaip jau ne kartą mūsų užsiėmimuose minėta, būtina remtis savo sveika nuovoka, patirtimi, moralinėmis nuostatomis. Nesant tvirtų vidinių įsitikinimų, jokios informacinės patikros, jokie patarimai iš šalies bus neveiksnūs. Tiesos inkaras, tas vidinis jausmas, intuityviai padeda atpažinti informacijos patikimumą, nors tai ir nėra lengva. Mat intuityvus pažinimas yra neatsiejamai susijęs su žmogaus kritiniu mąstymu. Deja, esama asmenų, visą nugirstą informaciją linkusių laikyti tiesa, štai jie pirmiausia ir tampa manipuliatorių įrankiais. Aišku, labai svarbų vaidmenį čia vaidina ir žmogaus išsilavinimas.
Bet visais atžvilgiais, kaip jau ne sykį per mūsų susitikimus yra minėta, galioja pagrindinė – neskubėjimo – taisyklė. Bet kokią naujieną išgirdę, gerai ją apmąstykime, patikrinkime jos patikimumą, o ne pulkime karštligiškai reaguoti, o juo labiau – dalintis ja su kitais. Kai pradedi analizuoti, kas tą žinią paskelbė, o svarbiausia – kokiu tikslu, daug kas ima aiškėti.
Pasiremkime praktiniu pavyzdžiui – feisbuke esančiomis „Neišgalvotomis istorijomis“.
Feisbuke itin „reiškiasi“ kažkoks Stanislovas Stasys Paul, rašantis keisčiausius komentarus tais klausimais, kurie tuo metu visuomenėje būna aktualiausi. Šiuo metu jis prabyla kontrabandinių balionų, periodiškai trikdančių lėktuvų skrydžius, tema. Pasak Stanislovo Stasio Paul, oro balionai yra tik priedanga tam, kad mūsų valdžia ir su ja susiję verslininkai pasipelnytų iš ateityje įvyksiančio oro uosto perkėlimo į kitą vietovę Lietuvoje. Liksiantys aerouosto pastatai, o svarbiausia – žemė juk yra tiesiog pritrenkiančios vertės…
O kiek komentarų ši „neginčijama“ nuomonė sulaukė! Vieni šios rašliavos autoriui pritariantys asmenys siūlo „geriau iš viso oro uostą uždaryti, kad nebūtų kliudoma bizniui“, kiti pareiškia, jog „išdalinus dabar oro uosto užimamas žemes, nereikės kovoti su jokiais balionais“… Panašius atsiliepimus paskelbę Stanislovo Stasio Paul skaitytojai akivaizdžiai įrodo patikėję paskelbtomis melagienomis…
Internetinėje erdvėje egzistuoja ir vadinamasis informacinis klubas „Memelis“. Algimanto Rusteikos pavarde pasirašytas straipsnis mini, jog visuomenėje dabar tvyranti pasichozė eilinių žmonių atžvilgiu yra artima karinei padėčiai. Pasak autoriaus, vyriausybė ne tik paskelbė ekstremaliąją padėtį, bet ir pritarė Krašto apsaugos ministerijos projektui dėl specialių teisių suteikimo kariams. Tai nėra melagiena – iš tikrųjų pasienio zonoje tokia padėtis paskelbta. Bet jau vien tai, kad toks žinomas žurnalistas parašė į „Memelį“, sukelia įtarimą. Bet klausimo pernelyg didelis užaštrinimas, jau kelia įtampą visuomenėje, kas karo Ukrainoje sąlygomis nėra gerai.
