Įgyvendinant projektą ” Tvari vyresnio amžiaus žmonių bendruomenė – stiprios visuomenės dalis” 2025 m. rugpjūčio 20 d. Kauno rajono savivaldybėje, Ežerėlio miesto prieigose įvyko užsiėmimas “Skatinantys emocinį atsparumą ir fizinį aktyvumą edukaciniai užsiėmimai miške – Miško maudynės”. Kartu vyko ir sveikos mitybos užsiėmimai. Vyko bendradarbiavimas su vietos bendruomene. Projekto veiklas finansuoja Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Miško maudynių terapiją pravedė VšĮ “Gyvo Žalio” gidė Austė Juozapaitytė-Gruodė, praktikė-edukatorė, lektorė Monika Peldavičiūtė. Miško terapijos edukaciniai užsiėmimai vyko pagal Japonijoje taikomą “Miško maudynių“ (japoniškai „Shinrin-yoku) metodiką. Virš 50 užsiėmimų dalyvių mokėsi, kaip kovoti su gamtos deficito sutrikimu, pajuto gydomąjį poveikį, kas turėjo aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų. Ugdėsi nuostatą, kad miško terapija didina priešvėžinių baltymų aktyvumą, stiprina imuninę sistemą, gerina psichinę savijautą. Apskritai didina pozityvumą ir dalyvių tarpusavio bendrystę, atvirumą ir empatiją. Po miško terapijos užsiėmimų vyko sveiko maisto gamybą pietums.VPŽA komanda paruošė zrazus iš ekologiškos kiaulienos mėsos su daržovių ir kiaušinių įdaru, kurie buvo patiekti su viso grūdo perlinėmis, kvietinėmis, sorų ir žirnių kruopų koše, šviežiai paraugtais agurkais, pomidorais, šviežiomis kopūstų-morkų salotomis. Po gardžių, sveikų pietų, lydimi Ežerėlio jaunimo ir suaugusių ugdymo centro pirmininkės Jolantos Marijos Malinauskaitės nuvykome į Ežerėlio sveikatos namus. Senjorai buvo lepinami įvairiomis sveikatos procedūromis: SPA kapsule, druskos kambariu, nefrito masažo lovomis, masažo krėslais, šviesos ir aroma terapijomis. Jolanta Marija Malinauskaitė mokė kaip taisyklingai naudotis šiaurinėmis lazdomis, pravedė labai vertingą ekskursiją po miestelį. Sužinojome, kad apie 20 km nuo Kauno nutolęs Ežerėlis pradėjo kurtis Pirmojo pasaulinio karo metais, šiame plote vokiečiams ėmus sausinti durpyną ir kasti durpes. Jos vežtos prie Nemuno ir baržomis gabentos į Vokietiją. XX a. 3–4 dešimtmetyje buvo iškasama po 15 000 t kasmet, kuras naudotas Kauno katilinėms. Teritorijoje buvo pastatyti gyvenamieji namai durpyno darbininkams bei administracijai, duonos kepykla, valgykla, sandėliai, lentpjūvė, garvežių depas. Miškuose įvesti siaurieji geležinkeliai. 1933 m. įsteigta pradinė mokykla. II pasaulinio karo metu Ežerėlį naciai numatė kaip nedidelį čigonų getą: 1942 m. lapkričio 18 d. įsaku visi čigonai turėjo būti perkelti į Ežerėlio darbo stovyklą kasti durpių, o jų turtas konfiskuotas. Po Antrojo pasaulinio karo rekonstravus ir išplėtus durpių įmonę (1956 m. iškasta 220 000 t) gyvenvietė išaugo į durpininkų miestelį. 1946–1952 m. Ežerėlio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1951 m. ir 1952 m. tarybų valdžia iš Ežerėlio ištrėmė 16 gyventojų. 1956 m. balandžio 2 d. Ežerėlis tapo miesto tipo gyvenviete, veikė buitinio aptarnavimo paviljonas, mėsos perdirbimo cechas, girininkija. 1954 m. įkurtas paštas, ambulatorija, 1954–1997 m. veikė ligoninė, nuo 1997 m. slaugos namai. 1956 m. pastatyti kultūros namai, 1963 m. atidaryta biblioteka. 1992–1998 m. pastatyta bažnyčia. 2006 m. patvirtintas Ežerėlio herbas.
Kartu su miškininku Pauliumi Vilkevičiumi durpių keliais apžiūrėjome Ežerėlio pelkes, susipažinome su unikalia pelkių augmenija, gyvūnais ir paukščiais. Sužinojome, kad vienos Ežerėlio pelkės viduryje anksčiau buvo ežeras, XVIII a. jis buvo nusausintas ir suskilo į du ežerus, netrukus apaugo ir tapo mirštančiu. Šio vandens telkinio gylis nuo vandens paviršiaus iki durpyno siekė 2 m, o nuo vandens paviršiaus iki mineralinio dugno – 4 m, tad žmonės šį ežerą ėmė vadinti „bedugniu“. XIX a. pelkė buvo nusausinta. Prie „bedugnio“ ežero rudenį būriuojasi šimtai gervių, turistai kviečiami atvykti jų pasiklausyti. Po gražiai ir prasmingai praleisto laiko Ežerėlyje nuvykome į Senąją Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčią – bažnyčią, stovinčią Zapyškio miestelyje Kauno rajone ant Nemuno kairiojo kranto, iki šiol laikoma vienu unikaliausių gotikos pavyzdžių Lietuvoje, dar vadinama bažnyčių motina. Vakare pilni įspūdžių, žinių, teigiamų emocijų, pasisėmę sveikatos grįžome į Vilnių.
