Vieninteliai

Danutė Karlonė

Taip, būtent šiuo žodžiu norėčiau apibūdinti objektus, užfiksuotus šiose fotografijose. Mūsų aplankytose vietovėse (o ir apskritai Lietuvoje) tokie yra vieninteliai, jų niekur kitur neišvysi. Malonu, kad dalies šių objektų išskirtinumą galėjome pajusti ir mes, Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos nariai, keliaudami po gimtąją Lietuvėlę. Taigi mestelkime žvilgsnį į šiuos atvaizdus ir prisiminkime:

Butrimonis – vienintelį Lietuvos miestelį, turintį trikampę aikštę, simboliškai sujungiančią čia gyvenusių trijų tautų – totorių, lietuvių ir žydų – likimus. Butrimonys yra įsikūrę trijų kelių, jungiančių Vilnių, Alytų ir Punią, sankryžoje. Šių kelių įtakoje ir susiformavo trikampė aikštė, įtraukta į Lietuvos urbanistikos paminklų sąrašą.

Stiklinį sūkurinį fontaną, puošiantį Butrimonių aikštę. Jo, vienintelio Lietuvoje, forma primena akrilinę kolbą, kurios viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys. Per įrenginio sieneles srovena vanduo, sukurdamas nepakartojamą vaizdą. Ypač įspūdingai fontanas atrodo vakare, apšviestas įvairiomis spalvomis.

Bronzinę kompoziciją „Krepšinio motina“, taip pat iškilusią trikampėje aikštėje. Vienintelis paminklas, skirtas moterų krepšinio pradininkei Sendai Valvrojenski (Berenson – Abbott), buvo atidengtas 2022 metais, minint Lietuvos krepšinio šimtmetį. Jis byloja, jog Butrimonyse gimusi ir vėliau į JAV emigravusi Senda Berenson – Abbott pritaikė krepšinio žaidimą moterims, suorganizavo pirmąsias varžybas ir sukūrė pirmąsias taisykles. Skulptorius Nerijus Erminas ją pavaizdavo kaip mergaitę, stovinčią krepšinio aikštelės fragmente. Beje, Senda Berenson įrašyta į Jameso Naismitho krepšinio šlovės muziejų, į Tarptautinį žydų sportininkų muziejų ir į Moterų krepšinio šlovės muziejų.

Raižių mečetę, kuri vienintelė Lietuvoje nenutraukė savo veiklos sovietų okupacijos metais. Ji – didžiausia iš visų trijų iki šiol išlikusių medinių mečečių
Lietuvoje.
Šių maldos namų viduje stovi seniausia sakykla (minbaras), datuojama 1684 – 1686 metais. Sakykla, gausiai išpuošta kaligrafija, buvo išgelbėta iš sudegusios Bazorų mečetės. Beje, Raižių mečetėje ir pačioje bendruomenėje saugomos senovinės totorių knygos bei rankraščiai yra unikalus LDK raštijos fenomenas. Jos parašytos aplinkinių tautų kalbomis, kurias totoriai naudojo kasdienybėje, tačiau arabiškais rašmenimis.

Vienintelį unikalų saulės laikrodį Lietuvoje, rodantį Žalgirio mūšio lauko laiką. Jis taip pat stovi šalia mečetės. Laikrodį sukūrė menininkas Jonas Navikas. Greta esantis šio meistro sumontuotas saulės laikrodis rodo vietos laiką.

Vienintelį didingą monumentą, skirtą 600-ajai Žalgirio mūšio sukakčiai paminėti, 2010 metais taip pat iškilusį ties Raižių gyvenviete, prie pagrindinio kelio Butrimonys – Norviliškės. Paminklas, vaizduojantis Vytautą Didįjį, yra išskirtinės Lietuvos totorių istorijos ir pagarbos Vadovui simbolis. Jis pastatytas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos iniciatyva, atsidėkojant už istoriškai suteiktą prieglobstį, žemes ir religijos laisvę. Paminklo, sukurto iš tamsiai pilko granito ir siekiančio 5,2 m aukštį, autorius – skulptorius Jonas Jagėla.

Architektūrinę – konceptualiają instaliaciją „Totorių vartai“. Tai – vienintelis unikalus modernaus meno kūrinys su integruotais QR kodais, kuriuos nuskaičius, galima išgirsti autentiškus totorių pasakojimus, susipažinti su Lietuvos totorių istorija ir bendruomene, Raižiais. Instaliacija į vieną darnų turinį susijungia tik žiūrint iš tam tikro kampo. Jos autoriai – Vilija Biekšaitė ir Vytautas Biekša.