Marija Veseliūnienė, Vilniaus miesto Pagyvenusių Žmonių Asociacijos (VPŽA) valdybos narė atsakinga už narių sveikatinimo veiklą:
„Gyvenimas duotas vienas, jis turi būti pilnavertis ir įdomus“
Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos nare esu jau daugiau kaip dešimtį metų. Į šios organizacijos veiklą įsiliejau, pasiūlius vienai draugei, jau kurį laiką aktyviai joje dalyvavusiai. Tuo metu mano gyvenime buvo nelengvas laikotarpis – Amžinybėn iškeliavo sutuoktinis, taigi nauja veiklos sritis galėjo tapti ir galimybe atsitraukti nuo sunkių minčių, lydinčių skaudžią netektį, ir proga pasinerti dar į vieną veiklos sritį. Sakau „dar į vieną“ todėl, kad tuo metu tebedirbau administracinį darbą vienoje iš Vilniaus ligoninių. (Ir dabar tęsiu individualią darbinę veiklą, nors už mano pečių Sodroje skaičiuotas 58-erių metų darbo stažas sveikatos sistemoje). Sukaupta patirtis galėjo pasitarnauti kitiems, juolab vyresnio amžiaus senjorams, turintiems didesnių ar mažesnių sveikatos problemų. Esu biomedicinos mokslų daktarė ir per visą darbinės veiklos laikotarpį mano tyrinėta neuromokslo sritis taip pat suteikia galimybę pasidalinti su auditorija daugeliu įdomių dalykų.
Taigi – darbas naujoje organizacijoje prasidėjo. Man buvo pasiūlyta medicininės propagandos sritis, buvau išrinkta į asociacijos valdybą. Į pagalbą pasitelkiau Vilniaus visuomenės sveikatos biuro narius, su kuriais jau nuo seno bendradarbiavau. Apsitarėme, kokie klausimai senjorams būtų aktualiausi, pasiteiravome ir jų pačių, kokios informacijos norėtų – ir tomis temomis pradėjome skaityti paskaitas bei vesti seminarus.
Visuomenės sveikatos biuro lektoriai visuomet ateina puikiai pasiruošę bendrauti su vyresnio amžiaus publika – parengę dalomosios medžiagos, ekrane išryškindami svarbiausias dėstomos temos gaires, demonstruodami konkrečias sveikatinimo priemones, skelbdami papildomos informacijos šaltinius ir t.t. Jiems tenka atsakyti į gausybę klausimų ir duoti daugybę praktinių patarimų. Neretai lektoriai atkeliauja, nešini dovanėlėmis aktyviausiems viktorinos po paskaitos dalyviams. Daug diskusijų buvo sukėlusios paskaitos apie Širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, infekcinių ligų prevenciją, miego higieną. Buvo ir kitų pakviestų lektorių paskaitų. Pavyzdžiui, 2025 m. vykusios paskaitos apie klausą metu dalyviams buvo suteikta galimybė apsilankyti klausos patikros centruose. Kiek teko girdėti, senjorai šia galimybe mielai pasinaudojo. O kiek diskusijų buvo sukėlusios paskaitos apie medicininių preparatų suderinamumą, apie saugios namų aplinkos kūrimą (daugybė traumų įvyksta būtent namuose!), apie vyresnio amžiaus žmones varginančius sąnarių skausmus! Patirtis parodė, kad paskaitų sveikatos temomis senjorai itin laukia, taigi 2026-iesiems jau patvirtinome netrumpą jų sąrašą. Kalbėsimės apie maisto papildų vartojimą ir jį lydinčius mitus, apie tai, kaip svarbu vyresniame amžiuje rūpintis savo stuburu, burnos higiena, žarnynu, atkreipsime dėmesį į mitybos ypatumus, diabetą, nemigą ir jos gydymo būdus. Šiuo neramiu laikotarpiu labai svarbu, kad senjorai pasisemtų naujų žinių apie psichikos sveikatą, taigi ir šios srities temos į paskaitų sąrašą įtrauktos. Žinoma, dalis temų liks ateičiai – tai ir onkologiją, ir medicininių paslaugų prieinamumą liečiančios temos. Ypač pastaroji senjorams kelia daug neaiškumų: praktika rodo, kad daugumai senjorų sunku patekti pas specialistus, kad jie menkai nutuokia apie reabilitacinį gydymąsi, sanatorijų teikiamas paslaugas. Atvirai kalbant, sanatorinis gydymasis daugeliui mūsų senjorų yra tiesiog nepasiekiamas dėl griežtų prieinamumo kriterijų ir dėl aukštų kainų. Žinoma, gydyklos kartais suteikia nuolaidų, tačiau jos yra menkos. Į iš medikų lūpų pasigirstančius pasiūlymus suteikti senjorams galimybę bent kartą per metus nemokamai pataisyti sveikatą sanatorijoje valdžia taip ir nereaguoja. Kartais pagalvoju: o jeigu mes, vyresnio amžiaus žmones vienijančių organizacijų atstovai, kokiai konkrečiai gydyklai pateiktume tokį pasiūlymą: mes suburiame senjorų grupę, kuriai reikalingas sanatorinis gydymas, o jūs jai suteikiate bent kiek ženklesnę nuolaidą?..
Ne vienąsyk esu prašoma pasidalinti mintimis apie tą veiklos sritį, kuria visą gyvenimą domėjausi – apie neuromokslą. Taip, man teko gilintis į žmogaus smegenų veiklą, apsigyniau disertaciją elektrinio smegenų aktyvumo tema, esu šešių išradimų autorė, tarpe jų narkozės gylio kontrolės metodo. Žmogaus biologinis laukas ir jo sąveikos su kitais laukais, hipnozės poveikis, fizinės ir psichinės sveikatos sąsajos – šie ir kiti panašūs dalykai visada domino ir tebedomina viso pasaulio mokslininkus. Iki šiol prisimenu dar tarybiniais laikais SSRS gynybos ministerijos suorganizuotą užslaptintą susibūrimą Šventojoje, į kurį buvo sukviesti žmogaus smegenų veiklą tiriantys mokslininkai iš visos Sąjungos. Tai buvo nepaprastos dienos, kuomet garsiausi specialistai dalijosi mintimis apie savo atliekamus eksperimentus su žmonių psichine veikla. Kalbėta ir apie minčių perdavimą per atstumą, ir apie tai, kas vyksta mūsų smegenyse būdraujant ir miegant, apie hipnozę ir apie technikos skleidžiamų bangų poveikį… Kiek daug nepaaiškinamų dalykų dar tenka atskleisti! O iš praktinės pusės kalbant, senjorams galiu patarti viena: pasirūpinkite reikiama apsauga nuo mus veikiančių elektromagnetinių bangų įtakos. Mokslininkai jau yra tvirtai nustatę, kad ir kompiuterių, ir telefonų, ir kitos aparatūros skleidžiamas laukas nėra palankus sveikatai. Taigi bent jau telefono šalia lovos miegodami nelaikykime, o paskelbus apie magnetines audras, nesiimkime sunkesnių darbų. Šias audras lydi širdies ritmo sutrikimai, šokinėjantis kraujospūdis, nuovargis, galvos skausmas, bendras organizmo silpnumas. Vyresniame amžiuje būdami, atsižvelkime ir į Mėnulio fazes, taip pat darančias įtaką mūsų savijautai. Žmogaus organizmas didžia dalimi susideda iš vandens, ir jį, deja, taip pat veikia Mėnulio keliami potvyniai – atoslūgiai. Jaunas organizmas sugeba greit prie tų pokyčių prisiderinti, tuo tarpu vyresnis…
Apie kitą savo darbinę veiklą – sveikatos priežiūros veiklos kokybės užtikrinimo srityje šį kartą daug nekalbėsiu. Steigiau ir kurį laiką vadovavau Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Esu sertifikuota Europos kokybės organizacijos ir Vokietijos kokybės draugijos vadybos sistemų auditų vadovė ir auditorė, lektorė. Dar atlieku šias funkcijas Lietuvoje audituodama sveikatos sistemos įstaigas ir skaitydama paskaitas. Pasakysiu tik viena: esu tikrai užimtas žmogus, bet tik užimtumas vyresniame amžiuje suteikia galimybę gyventi įdomiai ir turiningai. Na, o likusias nuo darbo valandas dar mėgstu paskirti savo mėgstamam užsiėmimui: rašau eilėraščius ir leidžiu pažintines poezijos knygeles vaikams. Jų išleidau keturias su gyvūnų nuotraukomis, trys iš jų yra papildytos garsiniais įrašais, pristatančiais miško gyventojų garsus ir paukščių giesmeles. Labai norėčiau, kad jas skaitydami mažieji bent trumpam atsitrauktų nuo spoksojimo į telefonų ar planšečių ekranus. Mūsų realybė tokia, kad vaikai puikiai žino automobilių markes ir kompiuterinių žaidimų pavadinimus, bet visiškai nesugeba atskirti rytinės vieversio giesmelės nuo zylės pavasarinės melodijos. Gyvoji gamta, deja, miesto vaikams menkai pažįstama sritis, tai tegu nors mano kuriamos eilės apie žvėrelius ir paukštelius šią spragą bent kiek užpildo… O paskaityti knygutes savo vaikaičiams, manyčiau, kiekvienos močiutės ar senelio pareiga.
