Tą nuolat pabrėžia komunikacijos ir atsparumo ekspertas Aidas Petrošius, supažindinantis visuomenę su viešojoje erdvėje sklindančiomis melagienomis. Trečiasis projekto „Suprask ir vadovaukis objektyvia informacija“, kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo misterija, užsiėmimas dezinformacijos klausimais, vyko Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje.
Pasak užsiėmimo lektoriaus Aido Petrošiaus, dezinformacijos sklidimas prilygsta atominės bombos sprogimo sukeltos bangos ritimuisi. Kiekviena valstybė propagandiniu būdu siekia paveikti savo piliečius, kad šie pasitikėtų jos valdžios ir institucijų veiksmais, tuo tarpu užsienio valstybės gali puoselėti pačius įvairiausius tikslus. Pavyzdžiui, kritus geležinei uždangai (kai Sovietų Sąjunga dar nebuvo subyrėjusi) JAV kino studijos per Ostankino televiziją rodė daugybę Holivudo filmų. Jų tikslas buvo sovietinius žmones pripratinti nebijoti Amerikos, kuri daugybę metų buvo laikoma pagrindiniu SSRS priešu. O šiandien Rusijos federacija su V. Putino režimu puoselėja tikslą kitų valstybių visuomenėse sėti nepasitikėjimą, pasimetimą, paniką. Skleisti savo tiesas, kurios giliai melagingos. Putinistai žino, ko nori, taigi imasi planingos ir kryptingos veiklos. Tą patį galima pasakyti ir apie Kiniją. Ši šalis mus pasiekia per savo socialinių tinklų platformas; jos tikslas – pasiekti, kad žmonės suprastų kinų pozicijas, kurios mums ne visada priimtinos.
Politinė propaganda gyvavo visais laikais, gyvuoja ir dabar, tik štai jos tikslus mes ne visada suprantame. O jeigu juos permatome, ar imamės veiksmų jiems pasipriešinti?
Kalbant apie dezinformacijos tikslus, reikia turėti galvoje ir įvairiausius sukčiavimus bei apgaules. Neseniai, pavyzdžiui, buvo pasklidusi žinia, kad prie Vilniaus „Akropolio“ prekybos centro grobiami vaikai. Kai žmonės skleidžia tokį melą, jie irgi siekia savų tikslų. Vienas iš tokių tikslų gali būti siekis sukelti pasipiktinimą visuomenėje. Kartais melagienos platinamos, norint asmeniškai pasipelnyti, pavyzdžiui, kai kalbama apie „stebuklingus“ vaistus, efektyvius gydymo būdus arba apie itin pelningo pinigų investavimo galimybes. Tik naivuoliu būnant, galima manyti, jog investavęs į kriptovaliutas, per naktį tapsi milijonieriumi.
Melagienoms itin padeda sklisti mūsų nuoširdus rūpinimasis kitais žmonėmis, mūsų emocijos. Perskaitę nerimą keliančią žinutę, nuoširdžiai norime perspėti artimuosius dėl galimos grėsmės, tačiau tą darome, dažniausiai nepatikrinę informacijos šaltinio. Taigi melagingos informacijos skleidėjais tampame iš geros valios, kai visą mūsų esybę užvaldo ne racionalus požiūris, o jausmai. Nors esame tikrai racionaliai mąstantys, sugebantys atsirinkti faktus, tai nepakeičia mūsų žmogiškosios prigimties.
Kad žmoguje gimtų pasitikėjimas kitu žmogumi, pirmiausia reikia užmegzti emocinį tarpusavio ryšį. Nes kol nejaučiame simpatijos tam, kuris kalba su mumis, kol nejaučiame, kad jam irgi rūpi panašūs dalykai, tuo asmeniu sunkokai pasitikime. Dažniausiai menkai prisimename argumentus, pareikštus žmonių, kuriuos laikome nepatikimais, nepanašiais į save. Taip jau užprogramuotas mūsų mąstymas… Jeigu pavyksta „įsijungti“ kritinį mąstymą – šaunu, bet praktika rodo, kad tie milijonai gyventojų, kurie yra tapę sukčių aukomis, ir tie milijardai, kurie yra nukentėję nuo dezinformacijos, iš esmės vadovavosi emocijomis. Jausmų pasitelkimas yra labai veiksmingas metodas, norint įpiršti melagingas žinias. Informacija itin manipuliuojama, kai visuomenėje tvyro grėsmė, kai norima palaužti tautos valią priešintis, kai siekiama jos piliečius išgąsdinti.
Renginį vedęs prelegentas Aidas Petrošius dar sykį priminė pagrindines kovos prieš manipuliaciją, naudojant melą, taisykles. Pirma: darom pauzę atsitokėjimui. Ypač sukčiai linkę raginti žmogų, kad šis neatidėliodamas imtųsi tam tikrų veiksmų. Politikai irgi ragina nedelsiant protestuoti, mitinguoti, piketuoti, eiti į gatves su plakatais… Nepajėgumo racionaliai mąstyti fazėje nesiimkime ką nors daryti greitai: verčiau giliai pakvėpuokime, atsigerkime vandens, raminančios arbatos ar įsilašinkime valerijono lašų; kai kuriems padeda valgymas…Antra, įsigilinkime į informacijos šaltinį: kas ją skleidžia. Galime paskambinti žinomam asmeniui, socialiniuose tinkluose reklamuojančiam efektyvius vaistus, ir atvirai pasiteirauti, ar nemanipuliuojama jo vardu.
Melaginga informacija apie save neretai prabyla rėksmingomis antraštėmis, raginimu skubiai imtis atitinkamų veiksmų, joje neįmanoma atskirti nuomonės nuo fakto. Skaitai ir negali suprasti: ar tai naujiena, ar tik vieno asmens nuomonė. Bandant suprasti paskelbtų žinių tikrumą, būtina papildomai patikrinti dar bent kelis informacijos šaltinius; juk visuomenėje įsiplieskus kokiam nors skandalui, jį komentuos visos televizijos ir radijo stotys, informaciniai portalai. Ir jau visiškai suabejoti informacijos tikrumu reikia, kai ji skelbiama, nenurodant aiškių šaltinių.
Neretai pasitelkiami seni vaizdai, nesusiję su skelbiama konkrečia naujiena. Arba iliustracijos pateikiamos kaip naujos, nors tokios nėra. Pavyzdžiui, naujienų portalas lt.life.lt nuo kitų skiriasi tuo, kad prie jame skelbiamų naujienų kūrimo nedirba nei vienas žmogus. Tai – dirbtinio intelekto, naršančio po internetą, produktas. Jis „gamina“ naujienas ir pats jas iliustruoja.
Kai paskelbtos informacijos autorystė nėra aiški, pabandykime išsiaiškinti, ar ji teisinga, pasitelkdami informacijos tikrinimo būdus, apie kuriuos kalbėsime vėliau. Ypač dažnai klaidinga informacija atplaukia iš karo zonose atsidūrusių valstybių. Pavyzdžiui, Rusijos propagandistai, norėdami pagąsdinti savo šalyje turimais superbranduoliniais ginklais, žiniasklaidoje neretai paskelbia senas nuotraukas, nieko bendra neturinčias su naujais šio ginklo bandymais. Paprastai po tokiomis iliustracijomis nededama parašo, kad jos – tik asociatyvinės, siekiančios atitinkamo efekto.
Jeigu matote tekstą, kuriame purvu drabstomi visi, nepateikiant konkrečių faktų, tai tikrai nėra ta informacija, kurią verta skaityti. Kažin ar derėtų gilintis ir į tas publikacijas, iš kurių pavadinimo absoliučiai neaišku, apie ką bus kalbama.
Nors dirbtiniu intelektu (DI) negalima besąlygiškai tikėti, neretai jis vis dėlto padeda išsiaiškinti dalykus, kurie mums kelia abejonių, ir tą padaro aiškiai suprantama kalba. Dirbtinis intelektas taip pat praverčia, kai reikia patikrinti dideles informacijos apimtis, taip pat nustatyti, ar ši informacija yra pagrįsta žinomais moksliniais tyrimais.
Taigi „Google“ paiešką naudokime, norėdami patikslinti, ar viešojoje erdvėje paskelbti vaizdai yra tikri, o dirbtinio intelekto įrankius pasitelkime, norėdami išsiaiškinti, ar nėra melaginga pasirodžiusi informacija. Tai liečia, pavyzdžiui, ir horoskopus. DI tikrai patikslins, ar konkretus astrologinis tekstas yra sukurtas žmogaus, ar tai – informacinių technologijų vaisius.
Per paskaitą klausytojams buvo išdalinta metodinė medžiaga, kaip tikrinti viešojoje erdvėje pasirodančią informaciją. Pirmiausia joje rekomenduojama pasinaudoti faktų tikrinimo portalais. Jie padeda nustatyti, ar internete matoma informacija nėra iškreipta ar klaidinanti. Faktų tikrintojai – skaitmeninės higienos dalis. Naujienas tikrina žurnalistikai ir analitikai, besinaudojantys patikimais oficialiais šaltiniais ir neginčijamais įrodymais. Faktų tikrintojai dirba nepriklausomai, taigi galime būti tikri, kad jų išvados nėra susijusios su politikų ar verslininkų užsakymais. Jie visada nurodo konkrečius informacijos šaltinius, o ne žmonių nuomones pateikia. Naudodamiesi jų pateiktomis išvadomis, sutaupome laiko, kurį sugaištume, naršydami po internetą. Faktų tikrintojai aiškiai nurodo, kur slypi internete pateiktos informacijos klaida ar manipuliacija.
O kokie gi populiariausi faktų tikrintojų portalai Lietuvoje?
Portalas 15 min. “Patikrinta” ; adresas https://www.15min.lt/patikrinta; portalas tikrina socialiniuose tinkluose plintančius gandus, politikų pasisakymus, melagienas apie sveikatą, ES ir kt.
Delfi „Melo detektorius“; adresas https://www.delfi.lt/melo-detektorius; aiškina, kodėl gali būti klaidinantys konkretūs teiginiai, pateikia oficialių dokumentų nuorodų ir ekspertų komentarų.
LRT „Faktai“; adresas https://www.lrt.lt/tema/faktai; tikrina politikų, viešų asmenų ir žiniasklaidos teiginius, nurodo informacijos šaltinius ir kontekstą.
Eu vs Disinfo; adresas https://euvsdisinfo.eu; pateikia visoje Europoje (ir Lietuvoje taip pat) platinamų dezinformacijos pavyzdžių, mus pasiekiančių iš Rusijos.
O kaip naudotis faktų tikrintojų portalais?
1. Pirmiausia atidarykite portalą ir įeikite į vieną iš faktų tikrintojų portalų. Pavyzdžiui: https://www.15min.lt/patikrinta arba https://www.delfi.lt/melo-detektorius
2. Naudokitės paieškos funkcija
Kiekviename portale yra paieškos laukelis. Įveskite kelis raktažodžius iš jums rūpimos žinutės. Pavyzdžiui: „pensijų mažinimas Lietuvoje“; „skiepai sukelia autizmą“; „ES uždraus malkas“ ir pan.
Visos frazės nerašykite – įveskite tik svarbiausius žodžius.
3. Peržiūrėkite rezultatą
Patikrinkite atsakymą į jus dominusį klausimą. Faktų tikrintojai paaiškins, kur slypi tiesa, o kur – melas ar manipuliacija. Paaiškinimus lydi oficialių informacijos šaltinių nuorodos ir paaiškinimai.
4. Ką daryti, jeigu atsakymo nepavyko rasti portale?
Į pagalbą gali ateiti „Google“ . Į „Google“ tiesiog įrašykite faktų tikrintojų pavadinimą. Pavyzdžiui:
„ES malkų draudimas“ site:15 min.lt
“Pensijų mažinimas“ site:delfi.lt
„Skiepai“ site:lrt.lt
„Site’ leidžia „Google“ ieškoti tik tame konkrečiame portale.
5. Prenumeruokite naujienas ir sekite socialinius tinklus
Faktų tikrintojai naujienas skelbia sistemingai. Naujienlaiškius galima prenumeruoti ar sekti informaciją socialiniuose tinkluose – „Facebook“, „Instagram“, „You Tube“.
Faktų tikrintojams pateikiami klausimai turi būti lakoniški ir aiškūs. Pavyzdžiui, galima pasiteirauti: „Ar tikrinote žinią apie pensijų mažinimą?“, „Kur rasti straipsnį, kuriame aiškinama, ar tiesa, kad ES uždraus dujinius katilus?“
Jei naudojatės dirbtiniu intelektu, pridėkite:
„Remkis 15min Patikrinta arba Delfi Melo detektoriumi“.
Taigi įsidėmėkite:
Perskaitę įtartiną informaciją, atsidarykite faktų tikrintojų portalą ir pasidomėkite, ar ji buvo tikrinta.
Jeigu šiame portale atsakymo nesama, į pagalbą pasitelkite „Google“ su „site“: tai padės skubiai aptikti straipsnius konkrečiame puslapyje.
Jeigu norite nuolat sekti naujausią informaciją ir žinoti, tikra ji ar melaginga, užsiprenumeruokite naujienlaiškį ir sekite paskyras. Šitaip sužinosite, paskelbtos naujienos atitinka tiesą ar yra melagingos.
Žinoma, ne kiekvienu informacijos šaltiniu galima tikėti. Jeigu juo abejojate, pasidomėkite, ar jis yra minimas faktų tikrintojų pateikiamoje informacijoje. Tai padės sužinoti, ar jis patikimas.
Konkretus pavyzdys:
Viename iš socialinių tinklų randame informaciją: „Lietuvoje jau pradedami įrenginėti privalomi sekimo įrenginiai automobiliuose“.
Naujiena suabejojate ir nutariate patikrinti, ar ji teisinga. Surenkate
https//www.15min.lt/patikrinta ir įvedate žodžius „sekimo įrenginiai automobiliuose“. Išvysite užrašą: „Melas: Lietuvoje nebus įrenginėjami sekimo įrenginiai“.
Taigi – paskelbta informacija buvo melagiena.
Norėdami išsiaiškinti, ar paskelbtos naujienos yra teisingos, neretai padarome klaidų. Pirmiausia, imame tikėti, kad tai yra tiesa, nes šios naujienos nėra minimos faktų tikrintojų puslapiuose. Nereiktų galvoti, jog faktų tikrintojai gilinasi tik į „vienos pusės melus“ – jie domisi visais naujienų aspektais.
O juo labiau nederėtų skubėti sužinota informacija dalintis su kitais, ypač dar nebaigus skaityti visos informacijos.
Dezinformacijos skleidėjai savo skelbiamoms mintims pagrįsti itin dažnai panaudoja nuotraukas. Mat fotografijomis žmonės pasitiki labiau negu tekstais. Patirtis rodo, kad jomis suabejojama retokai, o be reikalo: būna ir suklastotų iliustracijų, ir panaudotų klaidinančiame kontekste. Taigi išvydę šokiruojančią nuotrauką, pasistenkite patikrinti, ar tai, kas joje atspindėta, yra tiesa?
Kaip tą padaryti?
Ogi pasitelkus paieškos sistemą, tik vietoj žodžių reikia įkelti nuotrauką. Sistema parodys, ar ši fotografija kada nors jau buvo pasirodžiusi internete. Jeigu taip – tai kur ir ką iliustravo. Juk labai dažnai pasitaiko, kad vaizdai pasitelkiami iš kitos valstybes arba papildo pasenusius faktus.
O kokius įrankius šiomis aplinkybėmis reikėtų pasitelkti?
Patogiausias, telefone ir kompiteryje veikiantis įrankis yra Google Vaizdai (Google Images). Interneto adresas – https://images.google.com
Jeigu norite sužinoti, kada anksčiausiai ši iliustracija buvo panaudota internete, pasitelkite TinEye (https:tineye.com). Nuotraukos iš Rytų Europos svetainių neretai pasiekia, pasinaudojus Yandex Images įrankiu (https://yandex.com/images/
Na, o dabar konkrečiai išvardinkime veiksmus, kurių reikia, norint patikrinti nuotrauką.
1. Atsidarykime įrankį, pavyzdžiui: https://images.google.com
Tą galime padaryti tiek telefone, tiek kompiuteryje.
2. Įkelkime nuotrauką arba įklijuokime jos adresą. Tą galima padaryti dviem būdais: a) įkelti nuotrauką iš kompiuterio ar telefono, nuspaudus fotoaparato piktogramą (lupos atvaizdą) – „įkelti paveikslėlį“ – pasirinkite nuotrauką; b) įkėlus internetinį adresą. Šiuo tikslu nuspaudus dešinį pelės mygtuką („kopijuoti paveikslėlio adresą“), įklijuosime fotografiją į paieškos laukelį.
Google ir Tineye atskleis, kur ši nuotrauka buvo pasirodžiusi anksčiau. Atkreipkime dėmesį į jos pasirodymo kontekstą, šaltinį ir datą.
Konkretus pavyzdys. Socialiniame tinkle skaitome naujieną: „Nuotraukoje – šią savaitę Vilniuje kilęs gaisras“. Fotografiją įkeliame į Google Images. Ir ką sužinome: ogi ši iliustracija pasirodė 2018 metais Ispanijoje. Kažkas specialiai ją paskelbė, kad mus suklaidintų. Senos nuotraukos melagienoms panaudojamos neretai: galima jų išvysti keliuose portaluose, su senomis datomis. Viena fotografija gali būti naudojama daugybę kartų, taigi nederėtų vaizdo sieti su kontekstu, o juo labiau – į emocingą tekstą žvelgti kaip į tiesą („štai kas pas mus darosi“). Vienu rezultatu pasitikėti taip pat nederėtų – peržiūrėkime kelis šaltinius. Ypač akyliems derėtų būti, išvydus vaizdą tik viename, neaiškiame šaltinyje. Įtartiną iliustraciją reikėtų tikrinti atidžiau. Patikimu šaltiniu reikėtų laikyti tą, kuris skelbia vaizdus, nurodydamas aiškius jų autorių vardus ir datas.
Pirmą kartą internete išvystą nuotrauką pasistenkite patikrinti, naudodami TinEye. Tuo tikslu:
1) eikite https://tineye.com
2) įkelkite tą pačią nuotrauką
3) spauskite „Sort by oldest” – matysite pirmąsias jos versijas.
Atminkite, kad ne kiekviena graži ar baisi nuotrauka atspindi tiesą. Kartais tai tiesiog sena istorija naujame kontekste.
Dar kartą – trumpa atmintinė
Norėdami sužinoti, ar nuotrauka jau buvo naudota, įkelkime ją į Google Images ir paspauskime fotoaparato piktogramą (lupą).
Ar ši fotografija sena, parodys patikrinta data ir peržiūrėti seniausi rezultatai.
Atskirti tikrą naujieną nuo gandų, padės jos šaltinio peržiūra (ar tai naujienų portalas ar socialinis tinklas).
Kad būtume tikri dėl rezultato, patikrinkime keliose vietose, naudodami ir TinEye.
