Žurnalistė Alia Zinkuvienė kalbina Vilniaus miesto pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininką Remigijų Samuilevičių.
Vilniaus miesto pagyvenusių žmonių asociacijai (VPŽA) šis pusmetis buvo labai intensyvus: vyko edukacijos, koncertai, kelionės, kur dalyvavo gausus būrys asociacijos narių. VPŽA pirmininkas Remigijus Samuilevičius neslepia pasitenkinimo, kad įsivažiavo projektai, kuriais siekiama sukurti tvarią vyresnio amžiaus vilniečių bendruomenę.
– Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) finansuoja projektą „Tvari vyresnio amžiaus žmonių bendruomenė – stiprios visuomenės dalis“. Kokie jo tikslai? – „Senjorų žodis“ teiravosi R. Samuilevičiaus.
Pagrindinis tikslas – pagerinti vyresnio amžiaus žmonių įvaizdį visuomenėje, panaikinti per ilgą laiką susiformavusius stereotipus, kad jie yra ligoti, pikti, prastai apsirengę, sustabarėjusio mąstymo, neturintys iniciatyvos ir t.t. Neretai senjorai ir patys ima galvoti, kad jie tokie yra, todėl ir atsiduria atskirtyje. Mes norime jiems patiems ir visuomenei parodyti, kad ir vyresniame amžiuje žmogus gali būti veiklus, turėti įvairių pomėgių, įdomiai bendrauti, dalintis patirtimi, užmegzti naujų pažinčių. Vienas iš pirmųjų projekto etapų buvo skirtas senjorų savivertės kėlimui. Kadangi dauguma mūsų asociacijos narių yra moterys, joms organizavome paskaitas – diskusijas, kaip tapti patraukliomis, rūpintis savo išvaizda ir gera fizine būkle. Mums padėjo projekto bendradarbis – Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras. Savivertei labai svarbus ir emocinis atsparumas, kad žmogus pats įsisąmonintų, kad nėra „nurašytas“, reikia tik būti aktyvesniam, daugiau bendrauti. Bendradarbiaudami su Vilniaus visuomenės sveikatos biuru (VVSB), skatiname žmones sveikiau gyventi ir maitintis, nes pirma teigiamų emocijų ir savijautos sąlyga – gera sveikata. Priešingu atveju emocijos, mintys bei tarpusavio kalbos suksis tik apie ligas ir vaistus. VVSB specialistai surengė edukacijas apie saulės poveikį, kaip išsaugoti sveiką širdį, mitybos, mankštos klausimais ir t.t. Dalyvių kol kas susirenka ne itin gausiai, bet tie, kas ateina, laiką praleidžia įdomiai ir prasmingai.
– Kiek teko girdėti, organizuojate ne tik paskaitas, bet ir bendruomenę buriančias veiklas?
Žinoma. Trys užsiėmimai vyko gamtoje – pagal Japonijoje taikomą „Miško maudynių“ metodiką kartu su ją Lietuvoje praktikuojančiais specialistais. „Miško maudynės“ gerina psichinę savijautą, padeda turintiems aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimus, didina priešvėžinių baltymų aktyvumą, stiprina imuninę sistemą ir kt. Buvome išvykę į tam tikslui pritaikytus miškus Švenčionių, Varėnos, Anykščių rajonuose. Ten vyko ir ekskursijos, susitikimai su vietos bendruomenėmis. Ypač įsiminė viešnagė Marcinkonyse, kur ne tik miškai nuostabūs, bet ir dzūkai – drauge su kaimo bendruomene surengėme linksmą dainų ir šokių vakarą. Vaišinomės sveikais pietumis ir vakariene, kuriuos pasigaminome patys pagal ypatingas Europos specialistų parengtas receptūras. Iš tų kelionių žmonės grįžo emociškai pakylėti, kupini gerų įspūdžių, susiradę naujų bičiulių.
– Taigi, bendravimas irgi gydo ir suteikia stiprybės?
Savarankiškai, ne projektų rėmuose, paskutiniais kiekvieno mėnesio penktadieniais rengiame vakarones Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro salėje, pasveikiname asociacijos narius su gimtadieniais, padainuojame, pasišokame. Pilnutėlės salės žiūrovų susirenka į tradicinio dainų ir šokių festivalio „Skambėk, skambėk, senjorų daina“ renginius. Jų metu organizuojamos ir senjorų meno darbų parodos, tautodailininkų mugės. Bendravimą skatiname ir plėtodami savanorystę, teikiant socialines paslaugas, kurių senjorams labai trūksta. Jei žmogus suserga gripu, patiria traumą, padėti gali tik artimieji, gal dar kaimynai. Mes diegiame mintį, kad mūsų bendruomenės nariai patys gali vieni kitiems pagelbėti. Šiuo metu sostinėje veikia 22 mūsų asociacijos skyriai, ir juose pamažu kuriasi savipagalbos grupelės. Taip žmogui suteikiamas saugumo jausmas, kad nutikus nelaimei kažkas iš asociacijos bičiulių jam pagelbės.
– Kaip ši savipagalba išsiplėtojo iki socialinių paslaugų teikimo vilniečiams per viešąją įstaigą „Patirties įdarbinimas“, kuriai jūs taip pat vadovaujate?
Kaip minėjau, šių paslaugų poreikis didžiulis, daugybė žmonių praranda pajamas, priversti slaugyti artimuosius patys, o valstybė jiems už tai nieko nekompensuoja. Mes organizavome socialinių paslaugų mokymus, ir galime įdarbinti prižiūrinčius asmenis, jeigu Vilniaus miesto savivaldybė yra nustačiusi šiems dienos socialinės pagalbos poreikį. Mūsų darbuotojai ne tik pagamina pietus, palaiko švarą ligonio būste, bet ir rūpinasi jo psichologine savijauta, pagal galimybes stengiasi įtraukti į bendruomenių gyvenimą.
– Labai aktuali veikla, kur galima apie tai sužinoti plačiau?
Neilgai trukus turėsime asociacijos interneto tinklapį „Mūsų laikas“, šį projektą taip pat finansuoja SADM. Tai nemažas iššūkis, kadangi tinklapis skirtas ne tik asociacijos nariams, bet ir visiems žmonėms, kas bent retkarčiais susimąsto apie artėjančią senatvę. Tinklapio tematika – kuo įvairiausia, ji bus sudėliota, pavadinčiau, pagal klubinį principą, pavyzdžiui, atskiri „įskiepiai“ knygų mėgėjams, kelionių entuziastams, besidomintiems politika, rankdarbiais ir kt. Užsiimantys įvairiais menais ar teikiantys aktualias paslaugas galės reklamuotis – viešinti savo gaminių nuotraukas, aprašymus, numatyta ir pardavimo internetu galimybė.
– Tuo galės naudotis bet kas, ar tik asociacijos nariai?
Mes kviesime, kaip ir dabar, kad susidomėjusieji šia veikla ir mūsų teikiamomis paslaugomis žmonės taptų asociacijos nariais. Galiu pasakyti, kad nario stojamasis mokestis yra 3, o metinis – 5 eurai. Tai nėra dideli pinigai, bet kai asmuo tampa asociacijos nariu, jis integruojamas į mūsų veiklas, kviečiamas į renginius, mokymus, gali susirasti bendraminčių, užmegzti naujus ryšius. O mes savo ruožtu taip siekiame auginti asociacijos narių skaičių, ypač laukiame jaunų pensininkų ir priešpensinio amžiaus žmonių. Kuo daugiau narių, tuo didesnės mūsų galimybės padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, o gal kažkas atsineš ir naujų idėjų, naujų iniciatyvų.
– Dėkui už pokalbį.
