Įgyvendinant projektą ” Tvari vyresnio amžiaus žmonių bendruomenė – stiprios visuomenės dalis” 2024 m. rugpjūčio 22 d. Varėnos raj. Dzūkijos nacionalinio parko sostinėje Marcinkonyse, Dainavos girioje, ant miško apsupto Kastinio ežero kranto įvyko antrasis iš 4 užsiėmimų “Skatinantys emocinį atsparumą ir fizinį aktyvumą edukaciniai užsiėmimai miške – Miško maudynės”. Kartu vyko ir sveikos mitybos užsiėmimai. Vyko bendradarbiavimas su vietos bendruomene, jos vyresnio amžiaus žmonėmis. Projekto veiklas finansuoja Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Miško maudynių terapiją pravedė VšĮ “Gyvo Žalio” gidė Austė Juozapaitytė ir praktikė-edukatorė, lektorė Monika Peldavičiūtė. Kartu su VPŽA nariais bendravo ir dalyvavo užsiėmimuose Varėnos rajono Marcinkonių kaimo bendruomenė kartu su savo pirmininke Rimute Avižiniene. Miško terapijos edukaciniai užsiėmimai vyko pagal Japonijoje taikomą “Miško maudynių“ (japoniškai „Shinrin-yoku) metodiką. Dviejose grupėse virš 50 užsiėmimų dalyvių mokėsi, kaip kovoti su gamtos deficito sutrikimu, pajuto gydomąjį poveikį, kas turėjo aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų. Ugdėsi nuostatą, kad miško terapija didina priešvėžinių baltymų aktyvumą, stiprina imuninę sistemą, gerina psichinę savijautą. Apskritai didina pozityvumą ir dalyvių tarpusavio bendrystę, atvirumą ir empatiją. Po miško terapijos užsiėmimų vyko sveiko maisto gamybą pietums. VPŽA komanda paruošė troškinį iš ekologiškos kiaulienos šonkauliukų mėsos, įvairių vasaros derliaus daržovių, vaišino ūkininkų užaugintomis žaliomis daržovėmis, vaisiais. Šios dienos edukaciniai užsiėmimai miške, sveiko maisto ragavimas, bendravimas su Marcinkonių kaimo bendruomenės nariais, liūdnus, pavargusius, susirūpinusius miesto senjorus pavertė atsipalaidavusiais, pailsėjusiais, besišypsančiais, emociškai sustiprėjusiais, skleidžiančiais aplink save meilę, šilumą ir gėrį. Miško maudynių terapija atskleidė labai daug visiems nežinomų miško paslapčių ir išmokė naujų pojūčių – senjorai sužinojo, kad medžiai, augalai jau nuo didelio atstumo jaučia ir praneša, kada artinasi žmogus, kad miškas turi senelius, tėvus ir vaikus ir vieni kitais rūpinasi, išmoko klausyti, išgirsti artimiausią ir tolimiausią šalia esantį garsą, užuosti dar niekada neatrastus miško kvapus, atrasti sau tinkamą medį ir išgirsti jo kalbą, miško kambariuose užmerkus akis atsipalaiduoti, laikyti rankas grybienoje ir semtis sveikatos, atpažinti medžius ir augalus vampyrus. Senjorai vienas kitą apkabino, šypsojosi nuoširdžia šypsena ir dėkojo miškui. Po miško maudynių terapijos, pasivaišinus sveikai pagamintu maistu, lydimi Marcinkonių kaimo bendruomenės pirmininkės Rimutės, išvykome į Dzūkijos nacionalinio parko Marcinkonių etnografinę sodybą. Čia sužinojome, kaip šiliniai dzūkai vaikščiojo “grybų tropelėm”, žvejojo, medžiojo, skiltuvu skėlė ugnį ir pasišviesdavo “dziedu”, “ajo Gudų šalalėn spalgenauc” apsiavę vyžom, kaip įviliodavo biteles į drevėtą pušį ir geiniu lipo į medį, apie šilinių dzūkų gyvenimo būdą, papročius, tradicijas, amatus, išgirdome gražią dzūkų šnektą. Po vertingos ekskursijos mums dainavo, mus šokdino ir linksmino Marcinkonių etnografinis ansamblis. Vakare pilni ispūdžių, teigiamų emocijų, pasisėmę sveikatos grįžome į Vilnių.
